by Lina | 16 balandžio, 2022 5:19 am
1927 m. balandžio 14 d. gimė pirmasis masinės gamybos „Volvo“ automobilis – tai buvo Švedijos automobilių pramonės gimimo metai. Tą dieną Hisingeno saloje, Geteborge, plačiai atsivėrė gamyklos vartai, pirmasis „Volvo“ automobilis išvažiavo pro vartus. Tai buvo atviras šezlongas su keturių cilindrų varikliu. Vairavo jį pardavimų vadovas Hilmeris Johanssonas.
Kurdamas automobilį dizaineris Mass-Olle (Mass-Olle) vadovavosi amerikietiškais metodais. Automobilyje buvo sumontuotas 1,9 litro 4 cilindrų variklis su šoniniais vožtuvais. „OV-4“ pavadinimu jis buvo siūlomas su atviru kėbulu, „PV-4“ variantas buvo sedanas.
Trumpas važiavimas iki tos vietos, kur spauda laukė automobilio, praėjo be jokių įvykių. Tačiau už automobilio surinkimą atsakinga naktis nebuvo lengva. Paskutinės surinkimui reikalingos dalys traukiniu iš Stokholmo buvo atgabentos praėjusį vakarą. Automobilio surinkimą lydėjęs skubėjimas leido pasijusti: rytą inžinieriui Ericui Carlbergui nusprendus apžiūrėti ir patikrinti automobilį paaiškėjo, kad jis gali judėti tik atgal. Neteisingai sumontuotas pagrindinis komponentas galinės ašies pavarų dėžėje. Tokia pradžia buvo priimta kaip geras ženklas: nuo šiol judėjimas turėjo būti tik į priekį.
Automobilis vadinosi paprastai ir nesudėtingai – ÖV4 ir turėjo meilų Jokūbo (Jokūbo) slapyvardį. Raidės ÖV reiškė, kad modelis buvo atviras automobilis, o skaičius 4 – variklio cilindrų skaičių. „Volvo Jacob“ buvo sukurtas amerikietiškai, su galinga važiuokle ir nepriklausoma pakaba su ilgomis lakštinėmis spyruoklėmis priekyje ir gale. Variklis išvystė 28 AG galią. esant 2000 aps./min. Maksimalus automobilio greitis tuo metu buvo visai neblogas – 90 km/val.
Iš pradžių Švedijos pirkėjai nenorėjo įsigyti naujų automobilių.
Keturių skylių automobilio kėbulas buvo nudažytas tamsiai mėlyna spalva, o šiame fone išsiskyrė juodi purvasaugiai. Jokūbo atviras 5 vietų kėbulas turėjo keturias duris ir buvo pagamintas iš lakštinio plieno ant uosio ir vario buko rėmo. Apmušalai buvo odiniai, priekinis skydas – medinis. Skirtingai nuo daugelio kitų automobilių sėdynių, pirmojo Volvo sėdynės buvo spyruoklinės. Šio automobilio rato konstrukcija buvo nuimamas ratlankis, kuris buvo sumontuotas ant lakuotų medinių stipinų. Nedidelė prabanga salone buvo maža gėlių vaza, peleninė ir (sedano versijoje) užuolaidos ant visų langų.
„Volvo Jakob OV4“
Naujas automobilis su fajetoniniu kėbulu kainavo 4800 kronų, o kiek vėliau buvo pristatytas PV4 sedanas, kurio kainą papildė dar 1000 kronų. Planuojama, kad gamykla turėtų pagaminti po 500 kiekvieno modelio automobilių, tačiau, priešingai nei tikėtasi, Švedijos pirkėjai nesiekė supirkti naujų automobilių. Pirmaisiais metais buvo parduoti tik 297 automobiliai. Viena iš tokio mažo kiekio priežasčių buvo labai aukšto lygio tiekiamų komponentų kokybės reikalavimas ir griežta gamintojo kontrolė.
Didžiausias PV4 greitis buvo visai neblogas – 90 km/val.
Po metų pristatomas naujas modelis – tai Volvo Special, prailginta PV4 sedano versija. „Volvo Special“ pasižymėjo ilgesniu gaubtu, plonais A statramsčiais ir stačiakampiu galiniu stiklu. Šis automobilis jau buvo su buferiais. Šiuo metu buferiai dar nebuvo tapę standartine automobilio įranga.
Tik po dvejų metų bendrovė sugebėjo uždirbti pirmąjį kuklų pelną. 1929 metais „Volvo“ pardavė 1383 automobilius. Tačiau 1920 m automobilis padarė tikrą proveržį tiek Europos rinkoje, tiek Amerikoje.
Keletą metų dirbdamas SKF Assaras Gabrielssonas pastebėjo, kad švediški rutuliniai guoliai buvo nebrangūs, palyginti su tarptautinėmis standartinėmis kainomis, o idėja sukurti švediškų automobilių gamybą, kuri galėtų konkuruoti su amerikietiškais automobiliais, vis stiprėjo. Assaras Gabrielssonas kelerius metus dirbo su Gustafu Larsonu SKF ir abu vyrai, taip pat keletą metų kartu dirbę Didžiosios Britanijos automobilių pramonėje, išmoko atpažinti ir gerbti vienas kito patirtį ir žinias.
Gustafas Larsonas taip pat planavo sukurti savo Švedijos automobilių pramonę. Panašios jų nuomonės ir užduotys paskatino bendradarbiavimą po kelių pirmųjų atsitiktinių susitikimų 1924 m. Dėl to jie nusprendė įkurti Švedijos automobilių įmonę. Kol Gustafas Larsonas samdė jaunus mechanikus automobiliams surinkti, Assaras Gabrielssonas nagrinėjo jų vizijos ekonomiką. 1925 m. vasarą Assaras Gabrielssonas buvo priverstas panaudoti savo santaupas 10 lengvųjų automobilių bandomajam eksploatavimui finansuoti.
Automobiliai buvo surinkti Galco Stokholme, dalyvaujant SKF, kurio „Volvo“ akcijų paketas siekė 200 000 SEK. SKF taip pat padarė „Volvo“ kontroliuojama, bet galinčia augti automobilių įmone.
Visi darbai buvo perkelti į Geteborgą ir kaimyninį Hisingeną, o SKF įranga galiausiai buvo perkelta į „Volvo“ gamybos vietą. Assaras Gabrielssonas išskyrė 4 pagrindinius kriterijus, kurie prisideda prie sėkmingos Švedijos automobilių kompanijos plėtros: Švedija buvo išsivysčiusi pramonės šalis; mažas atlyginimas Švedijoje; Švediškas plienas turėjo stiprią reputaciją visame pasaulyje; Švedijos keliuose buvo akivaizdus lengvųjų automobilių poreikis.
Gabrielssono ir Larsono sprendimas pradėti lengvųjų automobilių gamybą Švedijoje buvo aiškiai išreikštas ir pagrįstas keliomis verslo koncepcijomis:
— „Volvo“ lengvųjų automobilių gamyba. „Volvo“ bus atsakinga ir už mašinos projektavimą, ir už surinkimą, o medžiagos ir komponentai bus tiekiami iš kitų įmonių;
— Strategiškai saugūs pagrindiniai subrangovai. „Volvo“ turi rasti patikimą pagalbą ir, jei reikia, partnerius geležinkelių sektoriuje;
— Koncentracija į eksportą. Eksporto pardavimas prasidėjo praėjus metams nuo surinkimo linijos gamybos pradžios;
– Dėmesys kokybei.
Automobilio kūrimo procese negailima nei pastangų, nei išlaidų. Pigiau kelionės pradžioje viską nukreipti tinkama linkme, nei daryti klaidas ir jas ištaisyti pabaigoje. Tai vienas pagrindinių Assaro Gabrielssono postulatų. Jei Assaras Gabrielssonas buvo gudrus versle, tai puikus finansininkas ir prekybininkas Gustafas Larsonas buvo mechanikos genijus. Gabrielsson ir Larson kartu valdė dvi pagrindines „Volvo“ verslo sritis – ekonomiką ir mechaninę inžineriją. Dviejų žmonių pastangos buvo pagrįstos ryžtu ir disciplina – dviem savybėmis, kurios dažnai buvo raktas į verslo sėkmę pramonėje pirmoje XX amžiaus pusėje. Būtent jų bendras požiūris padėjo pagrindą pirmajai ir svarbiausiai „Volvo“ vertybei – kokybė.
Parengė Kęstutis Pletkus
Autoriaus parinkta nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/pirmojo-volvo-modelio-volvo-jakob-ov4-istorija/
Copyright ©2024 Ebus.lt unless otherwise noted.