Po eismo įvykių – bandymai suklastoti avarijos schemas

vasario 26 04:20 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

avar-autobusKelių policijai šiandien jau vis rečiau tenka vykti į iškvietimus dėl smulkesnių avarijų, o eismo įvykio deklaraciją vairuotojai jau paprastai užsipildo savarankiškai. Tiesa, draudikai pažymi, kad ne visuomet gyventojams tai padaryti pavyksta teisingai, o dažniausiai klaidinanti ar ne visai aiški būna dalyvių nubraižyta eismo įvykio schema. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria, kokių klaidų vairuotojai turėtų vengti braižydami eismo įvykį iliustruojančią schemą.

„Pirmiausiai, reikėtų pasistengti, kad schemoje eismo įvykio situacija būtų kuo aiškesnė. Dėl šios priežasties brėžinyje svarbu pavaizduoti ne tik mažą kelio fragmentą, kuriame avarija įvyko, bet ir platesnį vaizdą – pagrindinius kelio ženklus, eismo įvykio metu šviesoforo rodytus signalus, visą sankryžą, įsukimus bei eismo juostų ribas. Kuo tiksliau pateikiamos visos detalės, tuo mažiau lieka neaiškumų ir klaustukų mūsų ekspertams. Neretai gyventojai nupiešia tik automobilius, jų susidūrimo trajektoriją, tačiau nenurodo pagrindinio ir šalutinio kelio, ženklų bei kitų svarbių detalių. Tai, be abejo, apsunkina eismo įvykio aplinkybių aiškinimąsi ir prailgina laiką, per kurį gaunama draudimo išmoka“, – sako R. Bieliauskas.

Pasak draudikų atstovo, kita dažna vairuotojų daroma klaida pildant eismo įvykio deklaraciją yra automobilių pavaizdavimas tokioje padėtyje, kokioje jie atsidūrė jau po smūgio. Vis tik, anot R. Bieliausko, schemoje turėtų būti užfiksuotas pats susidūrimo momentas, o ne jo pasekmės.

„Į eismo įvykį patekę vairuotojai braižydami schemą taip pat dažnai pamiršta nurodyti automobilių judėjimo kryptis. Nepažymėjus, į kurią pusę kuris automobilis judėjo iki susidūrimo, iš eismo įvykio schemos dažniausiai – jokios naudos. Atrodytų smulkmena, tačiau labai svarbi“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Draudimo eksperto teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl eismo įvykių schemos nubraižomos neteisingai ar netiksliai, yra vairuotojų stresas, išgąstis ar šoko būsena. Neretai vienas iš eismo įvykio dalyvių netgi specialiai bando pasinaudoti kito patiriamu stresu ir siekia užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei nubraižyti avarijos schemą savo naudai.

„Į eismo įvykį patekę vairuotojai neturėtų pasiduoti spaudimui pildyti eismo įvykio deklaraciją skubotai, sutikti su ginčytinais vertinimais ir situacijos interpretacijomis. Jei jaučiamas didelis stresas ar išgąstis, patartina paprašyti draugų ar artimųjų, kad šie atvyktų į eismo įvykio vietą ir padėtų užpildyti visus dokumentus. Tiesa, deklaraciją užpildyti ir ją pasirašyti bet kokiu atveju turi patys eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Niekuomet nereikėtų pulti į paniką, prarasti šalto proto. Galiausiai, jei kyla kokių nors abejonių ar nesutarimų, visuomet galima išsikviesti policijos pareigūnus“, – sako R. Bieliauskas.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovo teigimu, neretai gyventojai baiminasi, kad klaidingai ar neaiškiai užpildyta eismo įvykio deklaracija gali kainuoti jiems priklausančią draudimo išmoką ar kitos šalies patirtų nuostolių atlyginimą. Vis dėlto R. Bieliauskas sako, kad nukentėjusiems vairuotojams nuostoliai atlyginami visuomet, o dėl ne itin vykusios eismo įvykio deklaracijos ar avarijos schemos visų aplinkybių aiškinimas tiesiog gali užtrukti ilgiau. Išmokos gali būti sumažintos ar nemokamos nebent tuo atveju, jei vairuotojas sąmoningai siekia suklaidinti draudimo bendrovę.

Blogai nubraižytą eismo įvykio schemą taip pat galima vėliau perbraižyti, tačiau tai reikia daryti ant atskiro lapo ir raštu nurodyti priežastis, dėl kurių pirminis brėžinys buvo koreguotas.

 

ERGO Lietuva informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka