Prašoma teismo pradėti bylą dėl valstybės degalų rezerve paliktos spragos tiekti degalus be biopriedų

rugpjūčio 23 04:02 2021 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Seimo narys Lukas Savickas šiandien kreipėsi į teismą prašydamas pradėti bylą dėl valstybės degalų rezerve paliktos spragos, kuri leidžia „apeiti“ įstatymus ir rinkai tiekti grynus naftos degalus be biopriedų, taip sukeliant žalą ne tik vartotojams, bet ir šalies ekonomikai. Taip pat parlamentaras pabrėžia, kad situaciją būtina spręsti kuo greičiau ir dėl to, kad dėl tokios spragos jau dabar kenčia Lietuvos įsipareigojimai dėl klimato kaitos mažinimo, o jų nevykdant šalis gali sulaukti griežtų sankcijų iš Europos Sąjungos (ES).

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Tačiau mažmeninėje rinkoje iš tiesų galima įsigyti ir vien tik iš naftos pagaminto benzino ir dyzelino, kuriame biopriedų nėra įmaišoma.

„Degalai be biopriedų į rinką patenka pasinaudojant teisės aktuose palikta spraga, leidžiančia į valstybės degalų rezervą tiekti degalus be biopriedų, o vėliau iš šio rezervo degalus realizuoti mažmeninėje rinkoje. Kilus abejonėms, kad trijų ministrų (susisiekimo, aplinkos ir energetikos) 2010 m. pasirašytas įsakymas galimai prieštarauja net keliems galiojantiems įstatymams ir Europos Tarybos direktyvai, šiandien kreipiausi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti šio teisės akto atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams“, – kreipimosi į teismą motyvus dėsto Seimo narys L. Savickas.

Skundžiamas įsakymas numato, kad iš valstybės rezervo atsargų parduodamas benzinas ir dyzelinas savo sudėtyje gali turėti ir mažesnį biodegalų kiekį ar visai jų neturėti. Nors techninių kliūčių ar kokybinių reikalavimų realizuoti saugomą degalų rezervą įmaišant biodegalus nėra.

Skaičiuojama, kad dėl šios ydingos tvarkos kasmet į rinką patenka apie 80 tūkst. tonų degalų be biopriedų – toks kiekis sudaro iki 1 mėn. Lietuvoje parduodamų degalų kiekio.

„Šis teisės aktų prieštaravimas naudingas naftos produktų gamintojams ir prekybininkams. Tuo tarpu Lietuvos vartotojai permoka už degalus, biodegalų gamintojai ir žemdirbiai negauna papildomų pajamų ir nekuriama pridėtinė vertė Lietuvos ūkiui. Be to, naudodama daugiau naftos degalų Lietuva prieštarauja prisiimtiems Žaliojo kurso principams skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą ir mažinti iškastinio kuro dalį, atvirkščiai didindama „šiltnamio efektą“ ir CO2 emisijas“, – sako parlamentaras L. Savickas.

Atsinaujinančios energetikos direktyvoje nurodyta, kad ES valstybės narės iki 2030 m. turi pasiekti 15 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį, tačiau Lietuvoje ši dalis siekia vos 4 proc. (2019 m. duomenimis) ir kasmet ši dalis vis mažėja (2018 m. AEI sudarė 4,3 proc.), kai tuo tarpu ES vidurkis 2019 m. buvo 8,9 proc. Nevykdant direktyvoje užsibrėžtų tikslų, šalims gali būti skiriamos finansinės milijoninės baudos.

Tam įtakos turi į mažmeninę rinką patenkantys grynos naftos degalai iš valstybės degalų rezervo, kuriame kaupiami degalai iš esmės turėtų būtų naudojami įvykus ekstremaliems atvejams. Tačiau degalų tiekėjai gali dyzeliną atiduoti saugoti į valstybės rezervą ir vėliau jį parduoti degalinėms nemaišant su biodegalais. Taip degalų tiekėjai „apeina“ Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymus ir vadovaujasi jiems palankiais naftos produktų kokybės rodikliais, kuriuos tvirtina trijų ministrų įsakymas, leidžiantis degalų sudėtyje turėti mažesnį biodegalų kiekį arba jo visai neturėti.

„Šiuo metu galiojantis įstatyminis reguliavimas nesuteikia teisės susisiekimo, aplinkos ir energetikos ministrams nustatant biodegalų standartų ir tvarkos įgyvendinimą nustatyti išimtis dėl biodegalų nenaudojimo ar naudojimo mažesniu kiekiu, kai valstybės rezervo degalų atsargos parduodamos į rinką. Todėl prašiau teismo įvertinti, ar šis ministrų įsakymas neveikė priešingai įstatymui (ultra vires)“, – sako į teismą kreipęsis parlamentaras L. Savickas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos įstatymuose nėra numatyta jokia išimtis tokiai situacijai paaiškinti, kai degalai Lietuvos rinkai gali būti be ar su mažesniu biodegalų kiekiu. Todėl ir degalai, parduodami iš valstybės rezervo, privalo būti su biodegalais.

LR Seimo informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka