PSO: Lietuva 2018-aisiais keliuose sugebėjo išsaugoti daugiau gyvybių

by Lina | sausio 15, 2019 4:59 am

Skaudžių netekčių Lietuvos keliuose mažėja – tai patvirtina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2018-ųjų gruodį paskelbusi naujausią pasaulinę mirtinų eismo įvykių ataskaitą. Pernai šalyje 100 tūkst. gyventojų teko 8 mirtys keliuose, palyginti su 10,6 mirties atvejų 2015 m.

 

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad pagrindine problema vis dar išlieka vairuotojai bei pėstieji.

„PSO vertinimais, 2018 metais šimtui tūkstančių mūsų šalies gyventojų teko vidutiniškai 3,7 keliaujančiųjų automobiliu ir 3,1 pėsčiųjų mirčių. Gerokai mažiau netekčių yra tarp motociklininkų – 0,5 ir dviratininkų  – 0,7. Nors situacija šalies keliuose per kelerius metus akivaizdžiai pasitaisė, vis dar didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia automobilių eismas ir čia turime kur tobulėti, privalome tapti dar atsargesni, budresni“, – sako A. Žiukelis.

PSO ataskaitos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, eismo įvykiuose žuvo 4,6 automobiniu važiavę asmenys, 4 pėstieji.

Pagrindinė problema – greitis

Skaudžiais eismo įvykiais paprastai pasibaigia važiavimas nesaugiu, pernelyg dideliu greičiu. Lietuvos policijos vertinimu, tai 70 proc. skaudžių eismo įvykių priežastis. Už nepakankamus greičio ribojimus Lietuva netenka „taškų“ ir PSO reitinge.

PSO vertindama šalyse leidžiamą greitį naudoja du pagrindinius kriterijus. Pirma – būtina, kad miestuose jis neviršytų 50km/h. Antra – savivaldai turi būti leista mažinti leidžiamą greitį, atsižvelgiant į specifines vietos sąlygas. Tik 46-ios valstybės pasaulyje atitinka šias abi sąlygas.

„Organizacijos vertinimu, miestuose greitis turi būti ribotas dėl persidengiančio eismo su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Tiesiog 65 km/h greičiu važiuojančio automobilio partrenktas pėsčiasis patiria 5 kartus didesnę mirties riziką, nei tuo atveju, jei jis būtų kliudytas rekomenduojamą 50 km/h greitį išlaikančio automobilio. Lietuvos miestuose tikrai yra nemažai gatvių, kur leistinas automobilių greitis yra gerokai didesnis ir net jei ne šie ruožai yra patys avaringiausi, formalių PSO kriterijų dėl greičio ribojimų mūsų šalis neišlaiko “, – teigia A. Žiukelis.

Pasak specialisto, vien tik tiesioginis greičio apribojimas miestuose, deja, nėra atsakymas į visus eismo saugumo klausimus. Nemažiau svarbu ir tai, kad eismo infrastruktūra būtų sutvarkyta taip, jog skirtingais būdais judantys eismo dalyviai tiesiog nesusikirstų kelyje.

„Siekiamybė iš esmės turėtų būti taip sutvarkyta infrastruktūra, kad pėstieji, dviratininkai ir motorinės transporto priemonės galėtų laisvai ir tinkamu greičiu judėti vieni kitiems netrukdydami. Būtent dėl to turėtų likti kuo mažiau nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, intensyviai naudojamos perėjos rekonstruotos taip, kad dviratininkai ir motorinės transporto priemonės tiesiog neturėtų galimybės susikirsti kelyje. Taip pat svarbu, jog dviračių taikai ir pėsčiųjų zonos nebūtų dubliuojamos ir visi turėtų aiškiai atskirtas teritorijas kokybiškam ir saugiam judėjimui“, – aiškina specialistas.

Ar 2019-aisiais Lietuvos keliai bus saugesni?

Eksperto vertinimu, šiais metai bendra situacija keliuose irgi turėtų gerėti, nors smulkesnių eismo įvykių vis dar apstu. Viena pagrindinių priemonių, skatinanti vairuotojus važiuoti lėčiau ir laikytis saugaus greičio – naujieji sektoriniai matuokliai, fiksuojantys vidutinį automobilio greitį kelio atkarpoje.

„Tikėtina, kad kelis kilometrus besitęsiantis greičio fiksavimas padės keisti vairuotojų įpročius, nes momentinį greičio sumažinimą dešimtyse tarpmiestinių ruožų keis būtinybė lėčiau nuvažiuoti pakankamai ilgą atstumą. Suvokimas, kad skubėti visom prasmėm neapsimoka, gali tapti svarbių pokyčiu pradžia. Nes, kad ir kiek bekalbėtume apie būtinybę keistis, didesnį sąmoningumą keliuose, baimė nukentėti finansiškai ir gauti baudą ar net netekti teisės vairuoti dalį vairuotojų tikrai veikia. Tiesa, nenuvertinčiau ir kitų priemonių, socialinių iniciatyvų, skatinančių saugų vairavimą poveikio, tik jų rezultatas matomas ne iš karto “, – sako draudimo ekspertas.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliose įrengti 25 sektoriniai greičio matuokliai.

Baltijos šalyse Lietuva išlieka per vidurį

PSO reitinge bendra Baltijos šalių rikiuotė nesikeičia. Palyginti su 2015-aisiais, pernai saugiausia buvo Estijos keliuose, o Latvija nuo Estijos ir Lietuvos atsiliko.

Estijos keliuose pernai 100 tūkst. gyventojų teko 6,1 mirtis kelyje, iš jų 3,2 – tarp automobiliu keliavusių asmenų ir 1,9 pėsčiųjų. Tuo tarpu Latvijos keliuose pernai vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų teko 9,3 mirtys keliuose, tarp automobiliu važiavusių4,2, o tarp pėsčiųjų – 3,2.

Pagal bendrą mirtingumo eisme rodiklį pati saugiausia pasaulio šalis yra Maldyvai – čia pernai eisme įvyko vos 0,9 mirtino įvykio 100 tūkstančių gyventojų, kai nesaugiausioje Liberijoje – net 35,9.

BTA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka

Source URL: http://ebus.lt/pso-lietuva-2018-aisiais-keliuose-sugebejo-issaugoti-daugiau-gyvybiu/