Seimas svarstys Pagalbos verslui fondo kūrimui svarbius įstatymų pakeitimus

gegužės 13 04:27 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Naujienos

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytus Valstybės skolos, 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Pensijų kaupimo ir Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas įsteigti Pagalbos verslui fondą ir pritraukti į jį reikiamų lėšų.

 

 

„Balandžio 1 d. Vyriausybė pasitarime nusprendė steigti Pagalbos verslui fondą, kuris padėtų užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių galimybes gauti finansavimą ir leistų verslui greičiau atsigauti po COVID-19 krizės. Fondas investuotų į Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės ir skolos vertybinius popierius arba teiktų paskolas tokioms įmonėms“, – teigė finansų ministras.

Projektais siekiama sudaryti galimybę Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliosios situacijos paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip būtų sudaromos galimybės fondui išleisti skolos vertybinius popierius.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pataisomis numatoma sudaryti galimybę pensijų fondų lėšomis prisidėti prie steigiamo fondo finansavimo ir išplėsti galimybes pensijų fondams daugiau investuoti į vietinį verslą. „Siūloma praplėsti potencialių investavimo objektų ratą pensijų fondams, įtvirtinant galimybę jiems tiesiogiai investuoti ir nekotiruojamų įmonių vertybinius popierius, akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą, nustatyti maksimalias tokių investicijų ribas iki 10 proc. grynųjų aktyvių, bet ne daugiau kaip 5 proc. grynųjų aktyvų į vieną objektą. Įtvirtinti galimybę pensijų fondams investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais bei atitinkamai įvirtinti priežiūros institucijos teisę nustatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką“, – teigė V. Šapoka.

Atsižvelgiant į naujojo koronaviruso plitimo keliamą riziką Lietuvos ekonomikai ir poreikį imtis skubių veiksmų suteikiant pagalbą Lietuvos verslo subjektams, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti operatyvų fondo įgyvendinimą bei sukurti efektyvią šios finansinės priemonės įgyvendinimo sistemą, išlaikant profesionalų investicijų valdymą.

Pasak ministro, teikiami įstatymų projektai sukurtų papildomas prielaidas efektyviam tokio fondo veikimui bei padėtų pritraukti į fondą daugiau lėšų ir taip prisidėtų prie COVID-19 sukeltos krizės padarinių ekonomikai mažinimo.

Po pateikimo už šiuos teisės aktų pakeitimus balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 27 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų reikalų komitete, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti gegužės 21 d.

LR Seimo informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka