Seimas svarstys siūlymą tikslinti suminės darbo laiko apskaitos apskaičiavimo nuostatas

balandžio 24 04:51 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Naujienos

Seimas nusprendė pradėti svarstyti Liberalų sąjūdžio frakcijos teikiamas Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-4674), kuriomis siūloma nustatyti, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, darbdavys, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti maksimalų apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių. 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas vieną kartą.

 

 

„Suminė darbo apskaita Darbo kodekse leidžia didesnėms įmonėms, turinčioms per 20 darbuotojų, tris mėnesius taikyti suminę darbo apskaitą. Tai reiškia, įmonė gali paprašyti darbuotojo šį mėnesį dirbti daugiau, bet per trejų mėnesių laikotarpį išlyginti perdirbtas valandas. Tuo tarpu mažoms įmonėms tai yra neleidžiama ir faktiškai nudirbti viršvalandžiai nėra apskaityti“, – pristatydamas projektą sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Simonas Gentvilas.

Darbo kodekso pataisomis taip pat siūloma, kad suminė darbo laiko apskaita, esant būtinumui, galėtų būti įvedama mažose įmonėse nesilaikant informavimo ir konsultavimo procedūros. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

Projektui po pateikimo pritarė 31, prieš balsavo 7, susilaikė 4 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti gegužės 5 dieną.

LR Seimo informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka