Sostinėje vyko seminaras ,,Permainos ES transporto politikoje ir numatomi pokyčiai Lietuvoje“. Jame dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Tomas Garuolis, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, Lietuvos vežėjų profsąjungos pirmininkas Petras Grebliauskas, Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas Žilvinas Šilėnas, Krovininio transporto įmonių vadovai ir vairuotojai.
Renginį moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis informavo, kad šiuo metu Europos Parlamente svarstomi teisės aktai, kuriais bus siekiama apsaugoti eismo dalyvius ES, gerinant kelių infrastruktūrą, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas, tinkamą socialinę apsaugą bei sąžiningas verslo sąlygas. Jis pristatė aktualius klausimus dėl pakankamo vairuotojų poilsio, minimalaus vairuotojo atlyginimo, periferinių šalių pozicijos ir kt.
LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika informavo, kad Briuselyje priimami sprendimai dėl mobilaus paketo Europos parlamente. Priėmus mobilumo paketą, iš principo gali pasikeisti transporto rinka Lietuvoje. Lyginant 2016 ir 2017 metus, transporto augimas sudarė 26,8%. Bendra pridėtinė vertė padidėjo 8%.
Lietuvoje dirba 50 tūkst. vilkikų, iš kurių 50% – užsienyje, įdarbinta 72 600 tūkst.vairuotojų, krovininio transporto sektoriuje dirba 5370 vežėjų. Mobilumo pakete reikalaujama: Reglamento Nr. 561/2006 dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamento Nr. 165/2014 dėl vietos nustatymo tachografais keitimas; Direktyvos Nr. 2006/22/EB dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų keitimas, į ją perkeliant konkrečias su Direktyva Nr. 96/71/EB ir Direktyva Nr. 2014/67/ES susijusias kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisykles; Reglamento Nr. 1071/2009 dėl bendrųjų profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisyklių ir Reglamento Nr. 1072/2009 dėl patekimo į rinką taisyklių keitimas; Direktyvos Nr. 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais keitimas; Direktyvos Nr. 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės direktyva) keitimas; Direktyvos Nr. 2004/52 dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus keitimas; Reglamento dėl sunkiasvorių transporto priemonių CO2 emisijų ir kuro suvartojimo monitoringo keitimas; Direktyvos Nr. 202/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo keitimo (anglų k.).
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, kad ministerijos pagrindinė problema – vairuotojų darbo ir poilsio sąlygos. Be to, šiuo metu vairuotojai gauna 542 eurų atlyginimą ir daugelis jų praranda socialines garantijas. „Turime prie Lietuvos Trišalės tarybos veikiančią Transporto komisiją, kuri galėtų išnagrinėti esamas problemas. Be to, manome, kad reikėtų pradėti kolektyvines derybas pasirašant šakines kolektyvines sutartis kaip tai yra padaryta kitose ES šalyse sprendžiant krovininio transporto vairuotojų problemas“, – sakė E. Radišauskienė.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė teigė nesuprantanti, kodėl darbdaviai atsiveža vairuotojų iš trečiųjų šalių, kai Darbo biržoje registruojasi žmonės iš Lietuvos. Be to paminėjo, kad vairuotojai pageidauja gauti 600-700 eurų pagrindinį atlyginimą, po to darbdaviai galėtų mokėti 50% komandiruotpinigių prie jų atlyginimo.
Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas Žilvinas Šilėnas stebėjosi, kad Lietuvos profesinės sąjungos nepalaiko verslo.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Tomas Garuolis aptarė esamas Linavos problemas krovininio transporto sektoriuje, kalbėjo apie tai, kad šiuo metu bendradarbiauja su socialiniais partneriais spręsdami įvairias problemas.
Pranešėjas teigė, kad Lietuvos vežėjams netinka siūlomos komandiravimo taisyklės, nes jos ne tik apsunkintų apskaitą, bet ir skatintų finansinę nelygybę tarp vairuotojų, kadangi jų pajamos (minimalus atlyginimas) labiau priklausys nuo komandiravimo krypties (Rytai/Vakarai), o ne nuo atlikto darbo. Lietuvos vyriausybė laikosi pozicijos, jog minimalaus atlyginimo reikalavimas gali būti taikomas, tačiau tik panaikinus patekimo į rinką apribojimus. Komisijos pasiūlymas, kad vairuotojai turėtų grįžti į savo registracijos šalį vieną kartą per 3 savaites, itin neigiamai paveiktų Lietuvos kelių transporto sektorių dėl papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Pagaliau „Mobilumo pakete“ visiškai nekalbama apie trečiąsias šalis, kaip jose būtų vykdomos EK patvirtintos taisyklės, kaip jų kontroliuojančios institucijos atlikinės pasiūlymuose numatytas vairuotojų ir įmonių patikras, ar jos keisis informacija su ES šalimis narėmis.
„Šiuo metu Lietuvoje trūksta 10 tūkst. vairuotojų, o Vokietijoje – apie 50 tūkst. vairuotojų. Jau šiuo metu 5000 krovinio transporto įmonių įregistruotos Baltarusijoje ir Kaliningrade, mokesčiai mokami šioms šalims. Įgyvendinus mobilumo paketą, bus atleista apie 160 tūkst vairuotojų ir 69 tūkst. emigruos į kitas šalis“, – teigė pranešėjas.
Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis teigė, kad šiuo metu su Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ kolektyvinės derybos nevyksta. „Dar 2017 m. vykusiame Kongrese pasirašytas ketinimo protokolas, patvirtintos paskirtos komisijos kolektyvinėms deryboms dėl šakinės kolektyvinės sutarties, kur būtų aptarti ir nustatyti atlyginimų dydžiai krovinio transporto vairuotojams. Dėl mobilumo paketo mes ir Europos transporto Federacija su „Linava“ diskutuojame jau nuo 2015 metų. Pastebime, kad darbdaviai nenori derėtis su profsąjungomis, nes pateikė Europos Parlamentui mobilumo paketą nurodydami didesnius atlyginimus vairuotojams negu jiems moka Lietuvoje. Jeigu pradėsime kolektyvines derybas ir susitarsime su „Linava“, pasirašysime šakinį susitarimą, informuosime ETF, tuomet mobilusis paketas Lietuvai gali pasikeisti. Taip padarė Estijos transporto profsąjungų Federacija, kuri pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį. Laiko dar yra, nes mobilumo paketas nepatvirtintas Europos Parlamente, veikiausiai jis bus svarstomas Europos Komisijoje 2019 m. viduryje, t.y. po įvykusių Europos Parlamento rinkimų“, – sakė B. Bučelis. Seminaro dalyviai išklausė ir kitus pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti įmonių ir vairuotojų problemas.
Seminaro dalyviai konstatavo, kad veikiausiai „Mobilusis paketas“ bus svarstomas po naujų Europos Parlamento rinkimų, tada dar yra nemažai laiko šalims aptarti esamas problemas ir priimti atitinkamus sprendimus.
Bronius Bučelis
