Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema
by admin | 7 birželio, 2010 10:52 am
Specifika
Lankantis šalyje, ilgą laiką drauge su Lietuva kentusioje Rusijos imperijos priespaudą, ėmė šviesus pavydas: kaip toli už nugaros mus paliko skandinavai, kartu su Lietuva savarankiškai startavę tolimais 1917-aisiais, tačiau sugebėję apginti savo nepriklausomybę 1939–40-ųjų kare, kai Lietuva, neparodžiusi nė menkiausio pasipriešinimo, vėl nuolankiai įpuolė į didžiojo Rytų kaimyno glėbį… Išplėtota pramonė, europiniai atlyginimai, į Vakarus integruota ekonomika leidžia Suomijai žengti koja kojon su senas demokratijos tradicijas turinčiomis Vakarų Europos šalimis. Nenuostabu, kad čia kur kas geriau išplėtota ir visuomeninio transporto sistema.
Tiek geografinė Suomijos padėtis, tiek istoriškai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad šalyje vyrauja nedidelės privačios keleivinio transporto įmonės. Suomijoje gyvena 5,1 mln. žmonių, tačiau pagal gyventojų tankumą ji yra viena iš rečiausiai apgyvendintų Europos šalių – kvadratiniame kilometre tik 15,2 žmogaus. Didžioji gyventojų dalis – net penktadalis – susitelkusi Helsinkio metropoliniame regione, kurį sudaro trys miestai: Helsinkis, Espo bei Vanta. Geografine padėtimi unikalios Suomijos keleivinio transporto sistema taipogi susiklostė savitai. Keleivių vežėjams iš Lietuvos bendraujant su suomiais itin dažnai į klausimus tekdavo išgirsti aiškinimus: „taip yra tik pas mus“, „jums tai bus sudėtinga suprasti“, „tai mūsų specifika“ ar pan. Gal todėl Skandinavijos šalies vežėjai ypač baiminasi šalyje netrukus įsigaliosiančių visus suniveliuojančių Europos Sąjungos reglamentų, visiškai nederančių su jų krašto specifika…
Struktūra
Suomijos keleivių vežėjų asociacija vienija 370 įmonių, iš kurių tik viena – valstybinė, likusios – privačios. Seniausios įmonės jau atšventė šimto metų veiklos jubiliejų. Keleivių vežimo bendrovės dažniausiai nedidelės, šeimyninės, kur verslas perduodamas iš kartos į kartą. Ne viena iš jų pradėjo nuo vieno autobuso, kuriuo iki artimiausio miesto pavėžėdavo kaimynus. Vėliau sugebantys dirbti išliko, plėtė verslą, kiti buvo priversti pasitraukti. Ko gero, tik nedidelės bendrovės Suomijoje gali dirbti ekonomiškai – jos yra lankstesnės, geriau prisitaiko prie nuolat kintančių sąlygų bei keleivių srautų. Šalyje tėra tik vienuolika didelių įmonių, turinčių per šimtą autobusų. Didžiausia – „Kilviston Auto-Yktyma“ – turi 856. Veikia ir dvi tarptautinės įmonės, didžiausia – „Concordia Bus Finland“, valdoma amerikiečių bei norvegų. Tačiau užsieniečių invazijos suomiai pernelyg nesibaimina: pasak jų, rinkoje užsieniečiai jau buvo, tačiau dėl tik Suomijai būdingų darbo sąlygų čia ilgai neišsilaikė.
Vidutiniškai viena transporto įmonė turi penkiolika autobusų. Jų vidutinis amžius – apie dešimt metų, tačiau važinėjantys Helsinkyje šiek tiek naujesni. Transporto priemones įmonės įsigyja iš apyvartinių lėšų, jokių subsidijų autobusų parkams atnaujinti Suomijos Vyriausybė nenumato, motyvuodama tuo, kad parama nenumatyta ES direktyvose. Tradiciškai skandinavams, Suomijoje itin daug dėmesio skiriama transporto priemonių ekologiškumui: Helsinkyje važinėja apie trisdešimt suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, eksploatuojamos ir grynu biodyzelinu važiuojančios transporto priemonės. Pirmenybę suomiai teikia skandinaviškiems autobusams – „Scania“ bei „Volvo“, kurie surenkami čia pat, Suomijoje.
Asociacijai priklausančios įmonės turi 6300 autobusų. Suomija laikoma autobusų šalimi – jų tinklas čia geriausiai išplėtotas ir aprėpia beveik visą šalį. Šios transporto priemonės populiariausios: per metus čia vežama 576,9 milijonai keleivių, autobusais – 357,9 mln., tai sudaro 62 proc. visų kelionių. Tačiau atmetus Helsinkio regioną, kur veikia metro, tramvajus bei priemiesčio traukiniai, kitur autobusais važiuoja apie 90 proc. keleivių.
Sistema
Patekimo į Suomijos keleivinio transporto rinką sistemą reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Norėdami vežti keleivius autobusais, vežėjai privalo įsigyti licenciją. Ją gauti nėra sudėtinga: keleivinio transporto įmonė privalo atitikti tam tikrus kriterijus, iš kurių pagrindiniai – profesionalumas, finansinis pajėgumas bei nepriekaištinga reputacija. Kur vežti keleivius, paprastai sprendžia įmonė: ji teikia savivaldybei prašymą gauti leidimą maršrutui, ši savo ruožtu sprendžia, ar jis visuomenei reikalingas. Jei maršrutas jau egzistuoja, antram tokiam pačiam leidimas nebus išduotas. Tačiau tą patį maršrutą gali aptarnauti ir kelios keleivinio transporto įmonės.
Suomijoje yra penki dideli regionai, turintys teisę išduoti leidimus keleiviams vežti. Kiekvienas iš jų pasirenka leidimų skirstymo sistemą: gali būti išduodamas vienas leidimas visiems maršrutams, po leidimą kiekvienam maršrutui atskirai, gali būti ir keletas leidimų tam pačiam maršrutui. Visais atvejais patekimo į rinką sistema vienoda, išskyrus atvejus, kai reikia aptarnauti nuostolingus maršrutus – jiems skelbiami konkursai.
Pasak suomių, keleivinio transporto sistema sureguliuota taip, kad užtikrintų gerą susisiekimą su bet kuria šalies vietove. Tačiau jei maršrutas keleivinio transporto įmonei nepelningas ir jį aptarnauti neapsimoka, vežėjas gali jo atsisakyti. Jei savivaldybė nusprendžia, kad visuomenei maršrutas vis dėlto reikalingas, skelbiamas konkursas naujam vežėjui parinkti. Jį laimėjusiai įmonei už nuostolingo maršruto aptarnavimą iš savivaldybės skiriamos priemokos – dėl jų dydžio sprendžia vietos savivaldybė, atsižvelgdama į savo galimybes bei finansinius išteklius.
Suomių teigimu, jų visuomeninio transporto sistema yra viena iš ekonomiškiausių Europoje: kompensuojama tik apie 20 proc. visuomeniniam transportui reikalingų lėšų. Tačiau bendraujant su vežėjais ima aiškėti kai kurie suomiškosios keleivių vežimo sistemos ypatumai: dauguma keleivinio transporto įmonių gauna iš savivaldybių įvairias priemokas, tik jos čia nevadinamos subsidijomis. Laikoma, kad savivaldybė perka iš vežėjų vieną ar kitą paslaugą, o dėl jų būtinumo bei išmokos dydžio vežėjui sprendžia kiekviena savivaldybė atskirai. Tokiu būdu, tarkim, moksleivių pavėžėjimas nelaikomas lengvatiniu, nors vežėjai didesnę ar mažesnę priemoką už šią paslaugą iš savivaldybių gauna.
Nepaisant to, kad visuomeninio transporto paslauga laikoma pigia, Suomijos valdžia ketina paslaugas visuomenei dar labiau atpiginti, liberalizuodama tolimojo susisiekimo rinką bei sudarydama sąlygas nereguliuojamai konkurencijai. Suomių keleivininkai jau dabar su nerimu laukia permainų: baiminamasi, kad per ilgus metus susiklosčiusi tvarka žlugs, o chaotiškai besiformuosianti naujoji pakenks ne tik vežėjams, bet ir keleiviams, kurie bent kurį laiką negaus jiems įprastų paslaugų. Ne viena keleivinio transporto įmonė jau galvoja apie pasitraukimą iš reguliarių maršrutų rinkos.
Tarifai
Bilietų tarifus tolimojo bei priemiesčio susisiekimo maršrutuose nusistato keleivinio transporto įmonės. Jie nereguliuojami, nors prieš trejus metus tarifus dar nustatydavo savivaldybės.
Suomijoje yra 30 tarifų zonų, kuriose galioja apie 800 įvairių bilietų rūšių. Su tuo pačiu elektroniniu mėnesiniu bilietu keleivis gali važinėti visoje Suomijoje. Skirtinguose regionuose bilietų kainos yra skirtingos, jos priklauso nuo to, kiek savivaldybė gali padengti išlaidų visuomeniniam transportui. Beje, elektroninis bilietas Suomijoje bene seniausias Europoje – jis galioja nuo 1995-ųjų. Šiuo metu veikia jau septintąjį kartą atnaujinta sistema. Pasak suomių, įdiegus elektroninį bilietą, apskaitos sistema gerokai supaprastėja: duomenis iš visų autobusų bei keleivinio transporto įmonių surenka, suskaičiuoja ir uždirbtus pinigus 400 vežėjų įmonių padalina viena bendrovė. Sistema veikia tiksliai it laikrodis, pinigai paskirstomi sąžiningai bei skaidriai.
Elektroniniai bilietai gali būti patys įvairiausi: mėnesiniai, metiniai, sezoniniai, taip pat bilietai važiuoti žmonių grupėms. Pigiausias vienkartinis bilietas Helsinkyje kainuoja 2,2 euro – maždaug aštuonis kartus brangiau nei Vilniuje, tuo tarpu tiek degalų, tiek autobusų, tiek detalių ar įvairių paslaugų kainos mūsų šalyje seniai susilygino su vakarietiškomis…
Mėnesinis bilietas Helsinkyje kainuoja 68 eurus. Miesto maršrutuose galiojantis nuolatinis bilietas turi ir papildomų funkcijų – juo galima atsiskaityti kai kuriuose restoranuose, sporto klubuose, baseinuose. Suomiai įvedė specialų elektroninį bilietą parlamento nariams, norėdami paskatinti juos dažniau naudotis visuomeniniu transportu. Kariai važiuoja nemokamai – už juos sumoka Suomijos Vyriausybė. Įdiegti ir specialūs bilietai įmonėms: jie išdalijami darbuotojams, o mėnesio pabaigoje įmonei pateikiamos sąskaitos už važiavimą. Iš vairuotojo autobuse galima nusipirkti ir vienkartinį popierinį bilietą. Važiuojant užmiesčio maršrutais, šimtas kilometrų kelionės suaugusiam kainuoja maždaug 16–17 eurų.
Helsinkio mieste autobusais, metro, tramvajumi bei priemiesčio geležinkeliu galima važiuoti tuo pačiu bilietu. Kai geležinkelyje bus įdiegtas elektroninis bilietas, jis taip pat bus įntegruotas į vieningą visoje Suomijoje veikiančią sistemą.
Jei maršrutą aptarnauja kelios skirtingos įmonės, bilieto kaina važiuoti tą patį atstumą gali skirtis: kad būtų pritraukta daugiau keleivių, savivaldybės dalį bilieto kainos gali dengti. Išmokos vežėjams dydis priklauso nuo kiekvieno krašto savivaldybės finansinio pajėgumo.
Bilietų kainas moksleiviams nustato Suomijos transporto ir ryšių ministerija. Mokykliniai autobusai drauge su moksleiviais veža ir kitus krašto gyventojus. Pasak keleivinio transporto įmonių vadovų, moksleivių vežimas yra didelė finansinė parama bendrovėms – jei jų nebūtų, kai kuriuos maršrutus tektų uždaryti.
Įdomu tai, kad Suomijoje gyventojai įvairiais būdais skatinami važinėti visuomeniniu transportu. Pavyzdžiui, metų pabaigoje deklaruodami pajamas, jie gali susigrąžinti dalį visuomeniniam transportui išleistos sumos. Tad galima teigti, kad Suomijos gyventojai, teikiantys pirmenybę nuosaviems automobiliams, moka daugiau mokesčių valstybei.
Siuntos ir stotys
Suomijoje itin gerai išplėtota smulkių siuntų gabenimo autobusais sistema. Kiekvienoje stotyje įrengti siuntų terminalai, siuntinius galima atsiimti ir prekybos centruose. Kai kuriuose maršrutuose pajamos už šią paslaugą sudaro didesniąją dalį vežėjo gaunamų pajamų: suomių teigimu, jei autobusais nebūtų gabenamos siuntos, kai kurie maršrutai būtų nuostolingi ir jų tektų atsisakyti. Plintant prekybai internetu, siuntų pristatymas tampa vis populiaresnis.
Siuntų autobusais paslaugos Suomijoje pradėtos teikti prieš 73-ejus metus. Siuntiniai pristatomi klientui kone iki namų durų – net 51 proc. žmonių gyvena ne toliau kaip kilometras nuo artimiausio siuntų atsiėmimo punkto. Pastaraisiais metais siuntų gabentojai autobusais aplenkė Suomijos paštą ir užima pirmaujančias pozicijas rinkoje. Siuntos gabenamos ne vien tik maršrutiniais autobusais – turima ir nedidelių krovininių automobilių. Sistema kompiuterizuota, tad užsakytos prekės kelią klientas gali sekti tiek internetu, tiek naudodamasis mobiliuoju telefonu.
Per metus Suomijoje keleivinio transporto įmonės veža apie milijoną siuntų. Vežėjas už gabentą siuntą gauna maždaug pusę kliento sumokėtos sumos – vežti tuo pačiu autobusu tiek keleivius, tiek siuntas labai apsimoka.
Unikali ir Suomijos autobusų stočių valdymo sistema, kadangi visas jas administruoja vienas operatorius – „Matkahuolto Ltd.“, kontroliuojantis ir siuntų gabenimo paslaugas. Operatoriui priklauso 65 šalies autobusų stotys. Mažesniuose miestuose „Matkahuolto Ltd.“ turi 368 agentūras, teikiančias tokias pat paslaugas kaip ir stotys. „Matkahuolto Ltd.“ priklauso ir devyni krovininiai terminalai, kuriuose paskirstomos siuntos.
Pajamas operatorius gauna iš siuntų gabenimo, jam taipogi atitenka komisiniai už parduotus bilietus. Bilietus Suomijoje bet kurioje stotyje galima nusipirkti kiekvienam maršrutui, jie galioja visoje šalyje. Be siuntų, „Matkahuolto Ltd.“ sudaro visos šalies autobusų maršrutų tvarkaraščius, teikia informaciją keleiviams, tvarko stoteles. Įstaiga turi aštuonis padalinius šalyje, valdo apie tūkstantį įmonių, teikiančių paslaugas visoje Suomijoje.
Keleivių vežėjai iš Lietuvos turėjo progos apsilankyti ir naujausioje bei moderniausioje – Helsinkio – autobusų stotyje. Ją 2005-aisiais sumanyta „pakišti“ po žeme, kad pastatas neužimtų brangios Helsinkio žemės. Autobusai į stoties teritoriją įvažiuoja tuneliu, po žeme įrengtos autobusų stovėjimo aikštelės, didžiulis siuntų terminalas. Kaip jau įprasta, stotyje veikia daugybė parduotuvių, kavinių. Žemės savininkas – savivaldybė, tačiau stotis įrengta privačių investuotojų lėšomis, už tai gavusių teisę statyti parduotuves, butus ir pan. Stoties teritorijoje yra ir platforma taksi automobiliams, tad tiesiai iš autobuso keleivis gali persėsti į kitą transporto priemonę.
Naujoji stotis užima 2,5 ha ploto, čia aptarnaujama maždaug 700 autobusų per dieną. Išėjimas į peronus įrengtas oro uostų principu: atvykus autobusui, ekrane nurodoma, prie kurių vartų keleivis turi eiti, o ties jais užsidega žalia šviesa. Įrengta ir 35 stovėjimo vietos savo reiso laukiantiems autobusams. Įvažiavimo į stotį mokestis – du eurai, tačiau papildomai dar mokama už autobuso stovėjimą ir kt. Reali vieno įvažiavimo kaina – apie dešimtį eurų. Per metus už naudojimąsi stotimi surenkama apie 2 mln. eurų. Dalį pajamų sudaro ir lėšos, gautos už siuntų paskirstymą. Stotimi naudojasi 32 skirtingos Suomijos kompanijos, iš Helsinkio stoties teišvyksta vienas autobusas tarptautiniu maršrutu – į Sankt Peterburgą.
Per dieną stotyje apsilanko apie 150 tūkst. žmonių. Keleivių srautai skaičiuojami nuolat, remiantis surinktais duomenimis, tris kartus per metus sudaromi nauji tvarkaraščiai.
Įmonėse
Lankantis Suomijoje, teko susipažinti ir su keletu keleivių vežimu besiverčiančių įmonių. Viena iš jų – „Korsisaari group“. Tai – šeimyninė įmonė, iki 1992-ųjų aptarnavusi reguliarius bei užsakomuosius maršrutus. 1990-aisiais, Suomijai išgyvenant itin sudėtingą laikotarpį ir reguliariuose maršrutuose ženkliai sumažėjus keleivių, bendrovei reikėjo apsispręsti: trauktis iš rinkos ar keisti darbo specifiką. Tuomet nutarta imtis vadinamojo vežimų pagal pareikalavimą verslo. Kitaip tariant, specialiai pritaikytais automobiliais pagal užsakymus vežti neįgalius bei vyresnio amžiaus žmones. Šiuo metu bendrovė veža keleivius reguliariaisiais, užsakomaisiais maršrutais, aptarnauja keleivius pagal pareikalavimą bei turi techninės pagalbos automobilius.
Bendrovėje yra 120 autobusų, iš jų 50 – dideli, aptarnaujantys reguliariuosius maršrutus bei užsakomuosius reisus. Pasak įmonės vadovų, vežimo pagal specialiuosius užsakymus veiklos sritis – labai perspektyvi, ją remia ES institucijos. Nors aptarnaujama paramos reikalaujanti visuomenės grupė, paslauga yra pelninga. Tačiau, bendrovės vadovų teigimu, tai – ir labai sudėtinga paslauga: keleiviai vežami ne pagal išankstinius tvarkaraščius, nėra pastovios įsodinimo vietos bei laiko, todėl darbas reikalauja itin kruopštaus planavimo bei apskaičiavimų. Gelbsti speciali kompiuterizuota programa, padedanti atrasti optimalų bei efektyviausią kelionės variantą.
Norėdama patekti į rinką, „Korsisaari group“ dalyvavo konkurse. Prieš tai buvo atlikti kruopštūs tyrimai, visuomenės apklausa ir išsiaiškinta, kiek vežimų per metus prireiks. Laimėjusi konkursą, bendrovė pasirašė sutartį su savivaldybe, kuri įsipareigojo pirkti tam tikrą vežimų skaičių per metus. Remiantis sutartimi, dalį pinigų už suteiktą paslaugą sumoka savivaldybė (apie 9,4 euro už kelionę), dar maždaug 4,5 euro primoka pats keleivis. Konkurso sąlygose nurodoma, kad kelionė turi būti pigesnė nei važiavimas taksi.
Pagyvenusiuosius bei žmones su negale „Korsisaari group“ aptarnauja specialiais mikroautobusais – visi jie daugiafunkciniai, su liftais, žemomis grindimis, iki 16 sėdimų vietų. Kadangi neaišku, kiek ir kada autobusų prireiks, jų turi būti pakankamai ir visada parengtų dirbti. Nuolat pasirengę priimti užsakymą ir dvidešimt operatorių, dirbančių 24 valandas per parą. Jei savų transporto priemonių pritrūksta, bendrovė naudojasi taksi įmonių paslaugomis.
„Korsisaari group“ teikia paslaugas 110 tūkstančiui gyventojų 15 kilometrų aplink Helsinkį regione, atlieka apie 100 tūkstančių kelionių per metus. Keleivis pats pasirenka vietą ir laiką, kur jam važiuoti, tačiau paslauga neteikiama ten, kur važiuoja visuomeninis transportas. Norėdamas užsisakyti paslaugą, klientas skambina ar siunčia SMS ar internetu „Korsisaari group“ dispečeriams, tuomet kompiuterinė programa parenka jam tinkamiausią kelionės variantą bei patogiausioje vietoje esančią transporto priemonę. Kelionę reikia užsisakyti ne vėliau kaip likus pusantros valandos iki važiavimo. Per vieną kelionę vidutiniškai vežama 2,7 keleivio.
Reguliarius maršrutus aptarnauja 34 „Korsisaari group“ autobusai. Ši vežimų rūšis sudaro apie 25 proc. įmonės metinės apyvartos. Tačiau reguliarių maršrutų skaičius nuolat mažėja: pasak bendrovės vadovų, Suomijos teritorijos didžiulės, tuo tarpu visuomeninio transporto paklausa krenta. Dėl šios priežasties dalį maršrutų bendrovei teko „apkarpyti“ ar jų visai atsisakyti, kai kuriuos perkelti ten, kur paklausa didesnė. Vis dažniau retai apgyvendintuose regionuose žmonės tik pavėžėjami iki reguliariais maršrutais važiuojančių autobusų – taip, pasak suomių, kur kas ekonomiškiau, nei važinėti pusiau tuščiomis.
„Pahjolan Liikenne“ – visuomeninė įmonė
Tai – viena iš didžiausių Suomijos keleivinio transporto įmonių, turinti 360 miesto bei turistinių autobusų. „Pahjolan Liikenne“ yra „Suomijos geležinkelių“ padalinys, 100 proc. akcijų priklauso Suomijos transporto ir ryšių ministerijai. Bendrovė aptarnauja miesto, priemiesčio bei tolimojo susisiekimo maršrutus, ją sudaro dvi įmonės: viena aptarnauja tik Helsinkio regioną, kita dirba visoje Suomijoje. Iš viso yra apie 700 darbuotojų, daugiausia iš jų – vairuotojai. Administracijoje dirba nedaug žmonių – tai leidžia atpiginti keleivių vežimo paslaugą. Helsinkyje važinėja 95 bendrovės autobusai, kiti – atokesniuose Suomijos regionuose. Įmonė turi šešis filialus, išsidėsčiusius po visą Suomiją.
2007-aisiais „Pahjolan Liikenne“ vežė beveik 15 milijonų keleivių: tai reiškia, kad kiekvienas Suomijos gyventojas bendrovės autobusais važiavo bent po tris kartus. Nuvažiuota 20 mln. kilometrų – t. y., penkis kartus apvažiuota aplink pasaulį. Bendrovės apyvarta – 40,3 mln. eurų per metus. Tolimojo susisiekimo maršrutus aptarnauja specialūs „Express“ autobusai. „Pahjolan Liikenne“ turi ir savo siuntų skyrius Helsinkyje bei kituose miestuose, veža keleivius pagal užsakymus. Pagal sutartį su Suomijos oro linijomis veža keleivius nuo oro uosto iki miesto centro.
Pernai „Pahjolan Liikenne“ dar labiau išsiplėtė: nupirktos trys autobusų įmonės, laimėtas konkursas naujam maršrutui aptarnauti, tad bendrovei prireikė 80 naujų vairuotojų bei 28 autobusų. „Pahjolan Liikenne“ yra pelninga įmonė, kasmet dalį pelno atiduodanti akcininkui. Nors konkurencija maršrutams Suomijoje didžiulė, kol kas ši įmonė ją sėkmingai atlaiko, stengdamasi teikti klientams kuo kokybiškesnes paslaugas. Kasmet du kartus atliekamos apklausos rodo, kad keleiviai „Pahjolan Liikenne“ darbu ypač patenkinti: pagal visus parametrus įmonė vertinama kaip geriausiai dirbanti. Bendrovėje diegiamos naujausios technologijos, stengiamasi neužleisti pirmaujančių pozicijų.
Vidutinis vairuotojo atlyginimas, dirbant standartinę darbo savaitę – apie du tūkstančius eurų (apie 7 tūkst. Lt). Tačiau pridėjus įvairius priedus, vairuotojas Suomijoje gali uždirbti ir 30 tūkstančių eurų (apie 100 tūkst. litų) per metus. Beje, atlyginimai vairuotojams vienodi visoje Suomijoje – sudaryta kolektyvinė sutartis, kuria remiantis darbo užmokestis apskaičiuojamas. Vairuotojams leidžiama dirbti 250 valandų viršvalandžių per metus. Lietuvos vairuotojams pavydą turėtų kelti ne tik gerokai didesni atlyginimai, bet ir tai, kad ilgą darbo stažą turinčiam vairuotojui per metus gali būti suteiktos net aštuonių savaičių atostogos… Be to, suomiai pasirūpino ir tinkamu savo darbuotojų poilsiu: bendrovė turi savo sporto klubą, poilsio namus Suomijoje bei užsienio šalyse.
„Pahjolan Liikenne“ daug dėmesio skiriama ekologijai. Šiuo metu trys keleivinio transporto įmonės dalyvauja eksperimente ir Helsinkyje važinėja bandomaisiais autobusais, naudojančiais grynus biodegalus. Nors jo kaina didesnė, bendrovėms biodegalai brangiau nekainuoja: skirtumą dengia eksperimento organizatoriai. „Pahjolan Liikenne“ eksploatuoja vieną autobusą, važiuojantį grynais biodegalais.
Eklogiška bei ekonomiška ir autobusų parko plovykla: čia įrengti valymo įrenginiai, švaraus vandens naudojama tik ketvirtadalis, likęs išvalomas ir naudojamas dar kartą.
Bendrovėje dirba vairuotojai iš dešimties šalių. Tarp jų – dešimt moterų. Už sutaupytus degalus vairuotojams mokami specialūs priedai, tad vogti jie nesuinteresuoti, kur kas labiau apsimoka taupyti. Penkiuose autobusuose įrengti alkotesteriai, tačiau, bendrovės vadovų teigimu, neblaivių vairuotojų nepasitaiko.
„Ventoniemi“
„Ventoniemi Oy“ verčiasi tiek keleivių, tiek krovinių gabenimu: turi 65 turistinius autobusus bei 15 krovininių automobilių. Autobusais aptarnauja reguliarius bei užsakomuosius maršrutus, teikia vadinamąją „Shuttle Bus“ paslaugą – veža keleivius nuo oro uosto iki Helsinkio centro. Visoje Suomijoje išsidėstę penki bendrovės filialai. Apie 40 proc. bendrovės veiklos sudaro užsakomieji reisai, ilgiausias aptarnaujamas maršrutas driekiasi 200 kilometrų.
Leidimus maršrutams aptarnauti bendrovė turi jau daug metų, jie paprastai išduodami dešimties metų laikotarpiui ir iki šiol be problemų būdavo pratęsiami. Tačiau padėtis keisis jau kitais metais, įsigaliojus 1191 ES reglamentui: bendrovė, norėdama patekti į reguliaraus susisiekimo rinką, privalės dalyvauti konkursuose. Iki šiol konkursai, kaip minėjome, buvo rengiami tik nuostolingiems maršrutams aptarnauti. Iš naujai įsigaliosiančios tvarkos bendrovės vadovai nesitiki nieko gero: jau dabar planuojama, kad reguliarių maršrutų teks atsisakyti, paliekant tik užsakomuosius reisus.
„Ventoniemi Oy“ verčiasi ir moksleivių pavėžėjimu iki mokyklos. Maršrutai parinkti taip, kad moksleivius būtų galima rytą nuvežti į mokyklą, o po pamokų parvežti namo. Dieną autobusai dirba kituose maršrutuose – pavyzdžiui, aptarnauja Helsinkio oro uostą. Važiavimo kainos moksleiviams priklauso nuo amžiaus bei važiuoto atstumo. Mokinių pavėžėjimo paslaugą iš bendrovės perka savivaldybė, sumokėdama tam tikrą pinigų dalį. Vežėjai priemoką gauna ir už nepelningų, bet visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą, už juos taip pat primoka savivaldybė.
Problemos
Jos, pasak suomių, bendros visiems Europos keleivių vežėjams. Bene pagrindinė – nuolatos mažėjantis keleivių skaičius. Šiuo metu suomiai turi net 2 mln. 600 tūkst. nuosavų transporto priemonių, tad visuomeniniu transportu naudojamasi vis mažiau. Suomių teigimu, būtina valstybės programa, kuri skatintų keleivius persėsti į visuomeninį transportą. Nors Suomijos gatvėse bei keliuose sutiksi itin daug autobusų, žmonės vis mieliau renkasi nuosavus automobilius.
Be to, didžiuosiuose šalies miestuose, kaip ir visoje Europoje, trūksta autobusų vairuotojų. Helsinkyje jau dabar prie autobusų vairo sutiksi vis daugiau iš Estijos, Rusijos ar kitų Rytų Europos šalių atvykusių vairuotojų. Užsieniečiai, pasak suomių, nėra geriausia išeitis: autobuso vairuotojas turėtų su keleiviais susikalbėti suomiškai.
Tarptautiniais maršrutais besiverčiantiems vežėjams kojа kiša pigių skrydžių bendrovės, kurios jau perėmė didžiąją dalį keleivių. Konkurenciją sudaro ir geležinkeliai. Tačiau didžiausią nerimą suomiams kelia nuo kitų metų įsigaliosiančios naujosios ES direktyvos, specifiškai besiplėtojančiam Skandinavijos šalies keleivių vežimo verslui, jų požiūriu, atnešiančios kur kas daugiau žalos negu naudos.
Lina JAKUBAUSKIENĖ
Autorės nuotr.
Source URL: http://ebus.lt/suomija-savita-salis-su-specifine-visuomeninio-transporto-sistema/