Susisiekimo įmonės prieš hibridines grėsmes

kovo 01 04:50 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Visoje Lietuvoje staiga dingsta mobilusis ryšys. Tuo pat metu strateginiuose objektuose skirtingose Lietuvos vietose ima dėtis neprognozuojami įvykiai. Negana to, gyvybiškai svarbios informacinės sistemos patiria jas naikinančią stiprią kibernetinę ataką. Įprastas įmonių ir institucijų darbas virsta maksimalios įtampos veiksmo filmą primenančiu scenarijumi.

 

 

 

Ar strateginius valstybės objektus – geležinkelį, oro uostą, jūrų uostą, ryšio perdavimo priemones ir kitą susisiekimo infrastruktūrą – kontroliuojančios įmonės ir institucijos pajėgios savarankiškai atremti skirtingo intensyvumo hibridines grėsmes? Į tai pabandyta atsakyti pirmą kartą istorijoje sėkmingai organizuotose, „Lietuvos geležinkelių“ koordinuotose saugumo pratybose „Hybrid Wind IoT 2018“.

„Hibridinės grėsmės yra mūsų laikmečio realybė. Susisiekimo sektoriaus įmonės tokias grėsmes labai aiškiai identifikuoja ir kartu demonstruoja, jog yra pasiruošusios veikti net sudėtingiausiomis sąlygomis“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Saugumo specialistų parengtas pratybų scenarijus dinamiškai vystėsi trijuose skirtinguose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir Šeštokuose bei šešiuose čia įkurtuose strateginiuose objektuose.

„Šios pratybos ypatingos tuo, kad jų metu ne tik kiekviena įmonė ir institucija išbando savo pajėgumus ir reakciją, bet ir gebėjimą efektyviai bendradarbiauti tarpusavyje. Reaguodami į kintančią saugumo situaciją ir hibridines grėsmes turime būti pasiruošę ne laukti pagalbos iš išorės, bet patys maksimaliai jas įveikti. Tai mums tenkanti atsakomybė valdant strateginius valstybės objektus“, – pastebi „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Visoje Lietuvoje inscenizavus judriojo ryšio (GSM) ryšio dingimą, netoli uostamiesčio esančioje automagistralės Vilnius–Klaipėda atkarpoje užfiksuota kelio ženklų nepaisanti karinė kolona.

Jau už keliasdešimties minučių „Oro navigacija“ sulaukė prašymo iš orlaivio vado leidimo avariniu būdu leistis Vilniaus oro uoste dėl lėktuvo gedimo bei informavo Lietuvos oro uosto kolegas ir atitinkamas tarnybas. Pagal turimą informaciją, orlaiviu skraidinami šauktiniai.

Vos už penkių minučių pasiekė žinia apie užminuotą viaduką ties Centriniu Klaipėdos terminalu (CKT) ir juo nedelsiant stabdomą geležinkelio eismą. Dėl šio incidento buvo uždarytas eismas į šalia esančią AB Naująją Smiltynės perkėlą. Kad nebūtų sutrikdytas susisiekimas su Kuršių nerija, perkėlos keltai buvo nukreipti į kitą uosto krantinę.

Į CKT patekti turėjusi Sąjungininkų kolona, lydima Karo policijos, buvo sėkmingai nukreipta alternatyviu keliu į terminalą ir pakrauta į laivus išvykimui.

Tuo tarpu kitoje Lietuvos pusėje Šeštokų geležinkelio stotyje susiklosto avarinė situacija ir nuo prekinio traukinio nuvirsta transportuotas karinis krovinys, iš kurio ant grunto ima sunktis teršalai. Analogiška situacija nutinka ir Centriniame Klaipėdos terminale. Kelios institucijos susiduria su kibernetiniais išpuoliais.

Per kiek daugiau nei valandą įvykusią virtinę incidentų turėjo eliminuoti pačios susisiekimo įmonės ir institucijos, išvien veikdamos ir su specialiosiomis tarnybomis. Ši užduotis sėkmingai įveikta vos per 4 valandas, kai esą buvo atstatytas sutrikęs įmonių ir institucijų darbas.

Įdomu tai, kad pratybų metu siekiant efektyviai priimti sprendimus pirmą kartą buvo pasitelkta „Daiktų interneto“ (angl. Internet of Things) technologija, kurios vienas iš komponentų – dirbtinis intelektas. Šio analogų Europoje kol kas neturinčios naujovės bus pasitelkiamos ir ateityje, siekiant užlopyti galimas saugumo spragas.

Šiose pratybose dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Lietuvos oro uostai, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Lietuvos transporto saugos administracija.

„Nesant mobiliojo ryšio, situacija Klaipėdos uoste ir mieste sėkmingai buvo valdoma alternatyviomis ryšio priemonėmis iš bendro uosto koordinacinio centro, dalyvaujant visų atsakingų tarnybų atstovams“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Egidijus Kuzmarskis.

Jose vaidmenį neutralizuojant grėsmes taip pat atliko Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, Lietuvos kariuomenė. Pratybas stebėjo ir kitų valstybės institucijų ir specialiųjų tarnybų atstovai.

Hibridinės saugos pratybos „Hybrid Wind IoT 2018“ buvo surengtos įgyvendinant rekomendaciją, priimtą po rugsėjo 11 dieną „Lietuvos geležinkeliuose“ organizuotų pratybų „Geležinės akies žvilgsnis 9/11“. Tris dienas sėkmingai vykusių pratybų metu išbandytos galimybės apsiginti nuo kibernetinių išpuolių ir eliminuoti grėsmes, bendradarbiaujant su specialiomis tarnybomis. Po jų priimtas sprendimas organizuoti viso susisiekimo sektoriaus pratybas.

Susisiekimo ministerijos informacija