Švedija: didžiausias dėmesys – ekologijai

by Lina | 7 liepos, 2015 5:01 am

DSC_0016[1]Lankantis Švedijoje, buvo labai įdomu apžiūrėti vieną iš Jonkopingo regiono keleivinio transporto įmonių, sužinoti, kaip šioje Skandinavijos šalyje veikia keleivinio transporto sistema. 

 

 

 

Švedijoje vežėjams parinkti skelbiami tarptautiniai konkursai. Štai Gioteburge, kuriame taip pat teko lankytis, keleivius veža Prancūzijos „Keolis“. Įmonės „Netbuss“, kurioje lankėmės, savininkas – Norvegijos geležinkeliai, užimanti apie 6 proc. Švedijos keleivių vežimo rinkos.

Pasak įmonės vadovo, laimėti konkursus nedidelėms įmonėms sudėtinga, todėl jos dažniausiai dirba kaip subrangovai, konkursą laimėjus didelei įmonei. Konkursai skelbiami nuo 8 iki 10 metų laikotarpiui, jie gali būti pratęsti dar vieneriems ar dvejiems metams, jei abi pusės sutinka. Kontrakte smulkiai išdėstyta, kokios turi būti transporto priemonės, jų spalva, privaloma įranga.

Viena iš sąlygų, kurias turėjo atitikti „Netbuss“ vežėjai – nė vienas iš autobusų negali būti senesnis nei dvylikos metų, o vidutinis transporto priemonių amžius – septyneri metai. Taigi, pasak įmonės vadovo,  transporto priemonių parkai atnaujinami laipsniškai; švedai negali vienu metu pirkti daug autobusų, kadangi visiems vienu metu pasenus, vėl reikės pirkti didelį jų kiekį. Tai nedidelėms įmonėms – pernelyg didelės išlaidos.

Dar vienas privalomas reikalavimas, kurį turėjo atitikti į rinką ateinantis vežėjas – visi autobusai turi būti varomi ekologiškais degalais. Visi „Netbuss“ autobusai naudoja biodyzeliną. Pasak įmonės vadovo, autobusai jau iš gamyklos pirkti pritaikyti naudoti biodyzeliną, todėl techninių problemų nekyla. Jei tektų pritaikyti jau turimą dyzelinį, tai kainuotų apie 3 tūkst. eurų.

Dvidešimt penki įmonės turimi autobusai per metus nuvažiuoja 2 mln. kilometrų. Pasak įmonės vadovo, biodyzelino dėka sutaupoma apie 100 tūkst. eurų per metus. Įmonėje privalu turėti apie 10 proc. autobusų rezervą, jei tektų pakeisti sugedusią ar remontuojamą transporto priemonę.

Įmonės dirbtuvėse atliekamas tik nedidelis einamasis remontas; prireikus didesnio, autobusai varomi į Gioteburgą ar pristatomi į autorizuotus servisus. Didžioji dalis įmonės turimų autobusų – švediški „Volvo“.

Įdomu ir tai, jog kiekviename autobuse sumontuotos alkospynos. Tik pasitikrinęs blaivumą vairuotojas gali užvesti autobusą ir važiuoti. Tokia tvarka galioja visose įmonės turimose transporto priemonėse – net lengvuosiuose automobiliuose, kuriais važinėja vadybininkai ar vadovai. Beje, Švedijoje visiems vairuotojams, taip pat – ir autobusų, leidžiama įpūsti 0,2 promilės.

Be etatinių vairuotojų, yra ir vadinamųjų rezervinių vairuotojų, kuriems mokama už dirbtas valandas. Jie, pasak įmonės vadovo, privalo visada miegoti su telefonu rankose ir atvažiuoti vos tik prireikus.

Vidutinis vairuotojo atlyginimas, kuris beveik vienodas visuose Švedijos regionuose, sudaro 2 600 eurų, neatskaičius mokesčių. Į rankas vairuotojas gauna apie 2000 eurų. Pasak įmonės vadovo, toks atlyginimas Švedijoje nėra didelis, todėl vairuotojų rasti gana sunku, autobusus vairuoja vyresnio amžiaus žmonės. Vidutinis autobusų vairuotojų amžius aplankytoje įmonėje – 55  metai.

Vairuotojams įmonėje sudaromos kiek įmanoma patogesnės darbo sąlygos. Laukiantiems išvykimo į reisą – jaukus poilsio kambarys, kur yra kompiuteris su internetu, galima pasitikrinti maršrutus, sužinoti, kur yra įmonės autobusai. Taip pat sumontuotas kavos aparatas, virtuvėlė, kur galima pasišildyti ar pasigaminti maisto.

Tvarkaraščiai sudaromi keliems mėnesiams į priekį, jie nesikeičia metų metais. Vairuotojams darbo grafikus darbdavys privalo pateikti prieš dvi savaites. Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti visus maršrutus, kuriais važiuoja įmonės autobusai. Pasak įmonės vadovo, naujokams paprastai prireikia trijų savaičių jiems išmokti.

Vairuotojų darbo savaitė – 40 valandų. Į šį laiką įeina ne tik vairavimas, bet ir autobusų plovimas, kiti darbai, kuriuos tenka atlikti autobusų vairuotojams.

Jei autobusas sugedęs ir vairuotojui tądien nereikia važiuoti į reisą, jam mokama 70 proc. algos. 25 proc. algos mokama tuomet, kai vairuotojas, dirbdamas pertraukiamu grafiku, ilsisi keturias valandas. Jei vairuotojui, išvykusiam į tolimesnę kelionę, įmonė negali suteikti nakvynės, jam privalu mokėti 75 proc. algos. Vadinamajam rezerviniam vairuotojui, atėjusiam į darbą, privalu sumokėti už tris darbo valandas, net jei jam tektų dirbti vos vieną – darbuotojų gerove Švedijoje labai rūpinamasi.

„Netbuss“ veža keleivius regiono maršrutais. Įmonės veikla planuojama centrinėje būstinėje, kuri įsikūrusi Gioteburge. Pačioje įmonėje dirba 35 vairuotojai ir vienas mechanikas, bet jis taip pat vairuoja autobusą. Įdomu ir tai, jog vairuotojai patys plauna ir valo autobusus, pripildo degalų. Yra vienas vadovas, kuris sprendžia visus reikalus. Dažnai įmonėse ir vadovas tai pat dirba vairuotoju. Tokiu būdu iki minimumo taupomos išlaidos atlyginimams.

Mokiniai Švedijoje iki mokyklų vežami įvairiai – ir atskirais autobusais, ir važinėjančiais regioniniais maršrutais. Atskirais autobusais kitų keleivių vežti negalima, tik vaikus. Bet kuris reguliariais maršrutais važinėjantis autobusas gali vežti vaikus, jei ant jo yra ženklas „Moksleiviai“.

Švedijoje keleivinio transporto eismą valdo, maršrutus sudaro vietos savivaldybės. Vežėjams mokama už nuvažiuotus kilometrus ir dirbtas valandas, taip pat už kiekvieną turimą autobusą. Įdomu tai, jog keleivių vežėjams kai kuriuose maršrutuose mokamos nedidelės priemokos už kiekvieną vežtą keleivį. Todėl Švedijos vežėjai suinteresuoti teikti kuo geresnes paslaugas, vežti kuo daugiau keleivių.

Bilietų sistema taip pat įvairi; yra dienos bilietai, mėnesiniai bilietai. Kai kur galioja tik elektroniniai bilietai, kai kur keleiviams dar leidžiama mokėti už važiavimą ir grynaisiais.

Akivaizdu, jog Švedijoje siekiama sukurti kuo efektyvesnę ir kuo geriau veikiančią viešojo transporto sistemą. Daug dėmesio skiriama tam, kad daugiau keleivių iš nuosavų automobilių persėstų į viešąjį transportą. Tačiau svarbiausia Švedijoje – ekologija. Rinkdamiesi biodujomis, biodyzelinu ar elektra varomas transporto priemones skandinavai stengiasi palikti kuo švaresnę aplinką ateities kartoms. Tokios švedų pastangos neginčytinai palieka gerą įspūdį.

 

Lina Jakubauskienė

 Autorės nuotraukos

 

 

 

Endnotes:
  1. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_0016.jpg
  2. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_0028.jpg
  3. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_0024.jpg
  4. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_0023.jpg
  5. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_00211.jpg
  6. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_00182.jpg
  7. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_00141.jpg
  8. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_0009.jpg
  9. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_00051.jpg
  10. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_00041.jpg
  11. [Image]: http://ebus.lt/wp-content/uploads/2015/07/DSC_0003.jpg

Source URL: http://ebus.lt/svedija-didziausias-demesys-ekologijai-2/