Tomas Bielinskas: noriu paklausti keleivinio transporto žmonių – ar viešajam transportui reikalingos permainos?

by Lina | rugsėjo 14, 2020 4:23 am

Tomas Bielinskas ne vienerius metus dirbo Šiaulių viešojo transporto įmonės „Busturas“ generaliniu direktoriumi. Ši sritis jam artima iki šiol. T. Bielinskas mano, jog keleivių vežimo sritį reglamentuojanti teisės aktų sistema paseno, jai būtini pokyčiai.  

 

 

„Matome, jog dabartinė keleivinio transporto situacija nėra gera. Mažėja keleivių, vežėjų pajamos iš parduotų bilietų nėra didelės, dažna įmonė dirba nuostolingai. Dar viena bėda – valdžios atstovai, pradedant Susisiekimo ministerija ir baigiant savivaldybėmis, pernelyg menkai, supaprastintai suvokia keleivinio transporto veiklą. Ši sritis labai sudėtinga, todėl manau, kad naujovės čia yra būtinos. Visų pirma, derėtų supaprastinti keleivinio transporto įmonių veiklos administravimą. Turiu omeny vidinę raštvedybą, apskaitą ir panašiai“, – sako T. Bielinskas.

Kokias problemas mato?

Pasak jo, dirbdamas bendrovės „Busturas“ generaliniu direktoriumi, jis susidūrė su visomis keleivinio transporto problemomis, kadangi įmonė vežė keleivius tiek miesto, tiek priemiesčio, tiek tarpmiesčio maršrutais. Vis dėlto instrumentų joms spręsti tuo metu turėjo per mažai.

„Pastaruoju metu vežėjai susiduria su, švelniai tariant, keistokais Konkurencijos tarybos sprendimais. Suprantu konkurenciją kaip gėrį, vis dėlto yra sferų, kur ji negali būti absoliuti. Tai – infrastruktūros valdymo įmonės, užsiimančios tokia veikla kaip vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, gatvių apšvietimas ir, be abejo, viešasis transportas. Čia konkurencija turėtų būti apibrėžiama logiškai ir pagrįstai“, – dėsto pašnekovas.

Pasak jo, minėtose sferose gali veikti tiek savivaldybių, tiek valstybinės, tiek privačios įmonės. Tačiau reikia sukurti tokias taisykles ir tvarką, kur nė viena iš grupių nebūtų diskriminuojama. „Konkurencija Europos Sąjungoje yra viena iš pamatinių vertybių, tik mūsuose ji kartais priveda prie keistų dalykų. Domiuosi Baltijos šalyse vykstančiais viešųjų pirkimų konkursais ir pastebiu pastaruoju metu ryškėjančią tendenciją: konkuruojama už vietą rinkoje bet kokiomis priemonėmis. Dažnai vežėjai pateikia tokius pasiūlymus, kur iš anksto matyti, kad jų veikla bus nuostolinga. Ką tai reiškia? Arba jie netrukus bankrutuos, arba už tokių pasiūlymų kažkas slepiasi – galimai pinigų plovimas ar kitokia šešėlinė veikla. Bet kuris profesionalas supranta: vežti už mažesnę nei savikaina kainą neįmanoma. Jei vežėjas žada dešimtį metų dirbti nuostolingai ir nebankrutuoti – jau galima įtarti, kad už to slypi nelabai geri dalykai“, – kalba T. Bielinskas.

Jo teigimu, galbūt tokiu būdu atėję į rinką vežėjai ketina išnaikinti dabar veikiančias įmones, o paskui, likę rinkoje vieninteliu žaidėju, pradėti diktuoti savo sąlygas. „Keista Konkurencijos tarybos pozicija, kai konkurso būdu turi būti parenkamas tik mažiausią kainą pasiūlęs vežėjas, neatsižvelgus į susiklosčiusią bendrą situaciją rinkoje ir kitas aplinkybes. Tokia situacija jau neatitinka realaus gyvenimo“, – pabrėžia pašnekovas.

T. Bielinskas pasidžiaugia, kad Lietuva yra ES narė, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios nuostatos senosiose ir naujosiose ES narėse vis dar yra skirtingos, kai kur galioja dvigubi standartai didžiosioms ir mažesnėms šalims narėms „Gaila, bet mūsų politikai ir valdininkai neturi stuburo, kartais aklai klauso Briuselio, todėl vežėjams skirtingose šalyse taikomi skirtingi reglamantavimai. Kalbu apie kabotažą, kuris Baltijos šalių vežėjams yra uždraustas. Anksčiau Šiaulių „Busturo“ autobusai, važiuodami maršrutu Šiauliai-Ryga, galėjo paimti keleivius Jelgavoje. Jų ten įlipdavo nemažai. Buvo patenkinti ir keleiviai, kadangi važiavimo į Rygą laikas jiems buvo patogus, o mūsų įmonė taikė konkurencingas kainas. Buvo gerai ir vežėjams – įmonė gaudavo nemažai pajamų. Sugriežtinus kabotažo reikalavimus naujosioms ES narėms, keleivius imti ir vežti kitose šalyse uždrausta. Ar taip yra visoje ES? Tikrai ne. Ne taip seniai važiavau autobusu Vokietijoje iš Bremeno į Hanoverį. Išbandžiau vieno jau ir mūsų šalyje veikti pradėjusio vežėjo paslaugas. Autobusas mane be jokių problemų nuvežė tarpmiestiniu maršrutu Bremenas-Hanoveris, nors faktiškai šis reisas buvo tarptautinis, maršrutu Kopenhaga-Praha. Tokių dalykų, kai skirtingiems vežėjams taikomi skirtingi reikalavimai, neturėtų būti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, visai kitaip yra su vidaus sandoriais. Čia jau Lietuva taiko griežtesnius reikalavimus dėl viešųjų pirkimų konkursų, nors kitos šalys saugo savo rinkas, stengiasi neįsileisti svetimų šalių vežėjų.

Ką siūlo?

Turintis daug praktinės patirties, T. Bielinskas turi pasiūlymų, kaip keisti šalies viešojo transporto situaciją: „Reikia iš esmės perkurti ir pertvarkyti atsilikusią keleivinio kelių transporto reglamentavimo tvarką, keisti šį verslą reglamentuojančią įstatyminę bazę. To padaryti be valdžios institucijų, įstatymų leidėjų, be abejo, neįmanoma“.

T. Bielinskas įsitikinęs, jog jau atėjo metas nemokamam viešajam transportui tiek miestuose, tiek priemiestyje. „Kas mane gerai pažįsta, žino: stengiuosi nesišvaistyti teiginiais, jei jie niekuo nepagrįsti. Galiu pagrįsti ir nemokamo viešojo transporto idėją. Kaip žinia, pagrindinis valstybės ir savivaldybių pajamų šaltinis yra gyventojų mokami mokesčiai. Šis pajamų šaltinis susiformuoja iš dviejų didžiausių srautų: dirbančių gyventojų pajamų mokesčio, taip pat – iš PVM (vartojimo mokesčio), kuris sudaro 21 proc. Suprantame, kad valstybė ir savivaldybės suinteresuotos turėti kuo daugiau gyventojų – jei jie dirba, reiškia yra valstybės ir savivaldybių biudžetų pildymo šaltinis. Mano manymu, būtų sąžininga ir teisinga, jei dirbantys žmonės į savo darbo vietą galėtų nuvažiuoti nemokamai“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, jei autobusu, kuriame telpa, pvz. 80 keleivių, nemokamai važiuoja dauguma dirbančiųjų, nieko nenutiktų, jei prie jų prisijungtų ir dalis socialiai remtinų asmenų, moksleivių bei studentų – autobuso sąnaudos dėl to padidėtų labai nežymiai. Ypač nemokamas viešasis transportas pasitarnautų priemiesčių, miestelių, kaimų gyventojams, kuriems susisiekimas su rajonų centrais šiuo metu beveik visai neužtikrinamas – per savaitę į daugelį vietų autobusas važiuoja vos vieną ar du kartus. „Spręsdamos šią problemą, gražų pavyzdį parodė Tauragės, Plungės savivaldybės. Pirmieji ledai pajudėjo. Galbūt apie tai turėtų pradėti galvoti ir kiti miestai?“, – retoriškai klausia T. Bielinskas.

Pašnekovas turi atsakymą į klausimą, iš kur gauti investicijų transporto priemonių parkams atnaujinti, jei neliktų pajamų už parduotus bilietus: „Be abejo, savivaldybės vienos galbūt nepajėgtų įsigyti naujų, modernių, ekologiškų autobusų. Manau, investicijos į viešojo transporto atnaujinimą turėtų būti valstybės rūpestis, kaip investicijos į infrastruktūrą – pvz., į kelių tiesimą ar tiltų statymą, o keleivių vežimas miestuose bei rajonuose ir toliau liktų savivaldybių prerogatyva. Šia veikla galėtų užsiimti tiek bendros savivaldybių ir valstybės, tiek ir privataus kapitalo įmonės. Derėtų pajungti ką nors panašaus, kaip Transporto investicijų agentūra, kuri rūpintųsi transporto priemonių įsigijimu tiek iš valstybės biudžeto, tiek už ES lėšas. Tai išspręstų nemažai įsisenėjusių problemų, tokių kaip morališkai ir techniškai pasenusios, keleiviams nepatrauklios, žmonėms su negalia nepritaikytos transporto priemonės. Suprantama, kad nuo autobusų bei troleibusų naujumo, modernumo, kokybės, tinkamo važiavimo grafiko nemažai priklauso ir kelionės patrauklumas bei keleivių srautai. Nemokamas viešasis transportas padėtų spręsti miestelių, kaimų tuštėjimo problemą, taip pat ir daugybę socialinių bėdų“.

T. Bielinsko teigimu, atėjo metas įsisenėjusias keleivinio transporto problemas spręsti iš esmės, Lietuvos keleivių vežėjams reikia daugiau atstovų valdžioje, kurie galėtų padėti pakeisti neužtikrintą dabartinę teisinę aplinką: „Tik turėdami reikiamus svertus, veikdami kartu, galėtume iš esmės pagerinti viešojo transporto situaciją šalyje. Esu dirbęs šioje srityje, išmanau daugybę dalykų, kurie iki šiol neįdomūs valdžiai, todėl manau, kad su Jūsų palaikymu galėčiau ženkliai prisidėti bendram labui dirbdamas LR Seime“.

Kandidatuodamas į LR Seimo narius, T. Bielinskas kreipiasi į buvusius kolegas keleivių vežėjus, visus viešojo transporto entuziastus: „Esu kandidatas į 2020 m. LR Seimo narius. Kandidatuoju Šiaulių miesto Aušros 25-ojoje vienmandatėje apygardoje, taip pat daugiamandatėje apygardoje visoje Lietuvoje. LSDDP rinkimų sąraše Nr. 9 esu įrašytas 43-iuoju numeriu, taigi mano kandidatūrą kiekvienas gali reitinguoti bet kurioje Lietuvos rinkimų apylinkėje. Kviečiu ir prašau rinkimuose į LR Seimą, kurie įvyks 2020 m. spalio 11 d. balsavimu paremti mano kandidatūrą. Nuo Jūsų apsisprendimo priklauso visų mūsų ateitis, lauksiu visų Jūsų pasitikėjimo!“

Politinė reklama, apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos

 

Source URL: http://ebus.lt/tomas-bielinskas-noriu-paklausti-keleivinio-transporto-zmoniu-ar-viesajame-transporte-reikalingos-permainos/