by Lina | 9 spalio, 2024 12:11 pm
Seimo rinkimai jau po kelių dienų, tad pats laikas įvertinti, kiek dėmesio pagrindinės politinės jėgos skiria transporto sektoriui, generuojančiam valstybei reikšmingą BVP dalį. Vizijos neįkvepia optimizmo, pripažįsta advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė.
Išanalizavus pagrindinių politinių partijų – pagal naujausias apklausas peržengiančių 5 proc. barjerą – programas, pirmiausia krenta į akis tai, jog daliai politinių jėgų transporto sektorius absoliučiai neįdomus ir nesvarbus. Pavyzdžiui, partijai „Nemuno aušra“. Šios partijos programoje nėra nieko, išskyrus įterptą vieną sakinį, jog „Nemuno aušra“ įsteigs valstybinį kelių fondą kelių infrastruktūros gerinimui pagal Lenkijos pavyzdį. Mažai dėmesio transporto sektoriui savo programoje skiria ir Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai.
Kitos politinės jėgos pasisako tam tikrais, esminiais klausimais transporto sektoriui, bet pateikiamas požiūris iš esmės yra paviršutiniškas, deklaratyvus, paremtas tik skambiomis frazėmis. Todėl darau išvadą, kad nė viena iš politinių partijų neturi aiškios vizijos, kaip ateinančius ketverius metus turėtų atrodyti transporto sektorius.
Dėmesys atsinaujinančių energetinių išteklių ir ekologinio transporto plėtrai
LSDP programoje matomos iniciatyvos dėl biodujų ir biometano gamybos bei vartojimo skatinimo, sąlygų verslui sudarymo vystyti elektros įkrovimo, biometano ir vandenilio užpildymo stotelių tinklą. Teigiama, kad bus plečiama elektrinio ir kitų rūšių švaraus ir ekologiško transporto infrastruktūra bei siekiama skirtingų judumo priemonių suderinamumo. Akcentuojama būtinybė skatinti gyventojus įsigyti elektrinius ir hibridinius ar bent jau mažiau taršius benzininius automobilius.
LVŽS, labai panašiai kaip ir LSDP, akcentuoja transporto taršos mažinimą ir viešojo transporto naudojimo skatinimą, elektromobilių, hibridinių automobilių ir vandenilio technologijų plėtrą, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, finansinę pagalbą. Tačiau nei LSDP, nei LVŽS neskiria jokio dėmesio priemonėms, galinčioms paskatinti verslą atsisakyti taršių automobilių naudojimo. LVŽS taip pat nesuteikia jokio akcento ir dėmesio alternatyviems netaršiems energetiniams ištekliams – biodujoms ir biometanui.
Partija „Vardan Lietuvos“ finansinį palaikymą deklaruoja taip pat išimtinai fiziniams asmenims, ir tik tiems, kurie norės įsigyti elektra varomus automobilius.
Liberalų sąjūdis akcentuoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, tačiau kartu nurodo, kad bus remiamos ir kitos ekologiško kuro rūšys, pvz., biometanas. Konservatoriai akcentą kreipia į žaliąsias inovacijas ir/ar perspektyviausius žaliosios ekonomikos segmentus, atsinaujinančios energijos technologijų plėtrą.
Apibendrinant – daugeliui partijų trūksta platesnio požiūrio į atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimo alternatyvas transporto sektoriuje, pamirštama, kad verslui taip pat aktualios skatinimo priemonės. Galiausiai, visai neskiriama jokio dėmesio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimui transporto sektoriuje pagal Prievolių pasidalinimo reglamentą.
Susisiekimo viešuoju transportu klausimai
LSDP akcentuoja viešojo transporto sistemos plėtrą per tarpmiestinių maršrutų sąrašų sudarymą ir lengvatų sistemos taikymą, taip pat subsidijas viešajam transportui. Jos programoje numatoma skatinti viešojo transporto priemonių atnaujinimą pereinant prie vietinės atsinaujinančios energijos vartojimo – elektros, biometano ir kt.
LVŽS dalina pažadus atleisti nuo viešojo transporto mokesčio mokinius, mokytojus, pensininkus ir asmenis su negalia, planuoja modernizuoti autobusų parkus, skatinti alternatyvias ekologiškas transporto priemones, tokias kaip elektromobiliai ir elektriniai dviračiai ir žada lengvatas šioms transporto priemonėms įsigyti. Taip pat ji sieks atnaujinti regioninius kelius, ypač žvyrkelius.
Partija „Vardan Lietuvos“ sieks didinti biodujomis varomų autobusų skaičių, o nauji autobusai miestuose bus varomi tik elektra. Sieks sukurti naujus tarpmiestinio ir vietinio viešojo transporto maršrutus bei reisus, kurie bus remiami valstybės dotuotais „kelionės pinigais“.
Konservatoriai skirs dėmesį vis dar kompleksiškai nevystomam miestų judumui. Dedamas akcentas bendradarbiavimui su savivaldybėmis dėl reikalingų išmaniųjų technologijų diegimo (pvz., integruotas visų viešojo transporto rūšių elektroninis bilietas).
Liberalų sąjūdis sieks mažinti automobilių spūstis ir transporto poveikį klimatui, vystys darnaus judumo alternatyvas. Sieks perplanuoti viešojo transporto paslaugas pagal paklausą, o atnaujinant viešąjį transportą bus pasitelkta ne tik elektra, bet ir biometanas.
Nors dėmesys viešojo transporto sričiai parodomas, tačiau teiginiai išimtinai deklaratyvūs, eile atvejų paremti būsimomis „analizėmis“, kas iš tikrųjų atrodo keistai, nes politikams jau apskritai turėtų būti aiškios problemos, priežastys, sunkumai ir pačiose programose orientacija turėtų būti skiriama konkretiems veiksmams, priemonėms, darbams, o ne analizei.
Kelių priežiūra
LSDP sieks didinti finansavimą kelių priežiūrai, kapitaliniam remontui, žvyrkelių asfaltavimui, apšvietimo plėtrai ir ieškos naujų kelių finansavimo šaltinių.
LVŽS ypatingą dėmesį skirs regionų ir kaimiškų vietovių kelių būklei, žvyrkelių asfaltavimui. Ne mažiau kaip 65 proc. akcizo pajamų iš degalų pardavimo bus skiriama kelių priežiūrai.
Partija „Vardan Lietuvos“ gerins valstybinių kelių būklę ir investuos į kelių, tiltų, geležinkelio viadukų remontą, atnaujinimą bei žvyrkelių asfaltavimą.
Liberalų sąjūdis atliks visapusišką šalies kelių būklės situacijos įvertinimą, nustatys aiškia metodika pagrįstą finansavimo poreikį kelių sutvarkymui ir priežiūrai, pateiks mechanizmą nuosekliam sektoriaus biudžeto formavimui ir finansinių šaltinių didinimui. Bus siekiama daugiau išteklių keliams nukreipti per savivaldybes, todėl tam reikalinga peržiūra dabar egzistuojančio centralizuoto finansavimo per AB „VIA Lietuva“, kas riboja savivaldybių savarankiškumą.
Kaip ir kitų transporto sektoriaus sričių atžvilgiu, partijos deklaruoja poreikius kelių priežiūros srityje, kurie visiems yra puikiai žinomi, tačiau pasigendama konkrečių sričių įvardinimo – iš kur bus paimtas papildomas reikalingas finansavimas. Pvz., pagal planuojamą 2025 m. finansavimo poreikį valstybinės ir vietinės reikšmės keliams reikės 1,973 mln. eurų, tuo tarpu skirtas finansavimas sudarys tik 701 mln. eurų. Taigi trūkstamos lėšos – daugiau 1,272 mln. eurų. Deklaruojamiems tikslams pasiekti partijoms būtina rasti finansavimo pritraukimo alternatyvas, iš kurių tektų svarstyti ir papildomas rinkliavas bei mokesčius.
Geležinkelių infrastruktūra ir „Rail Baltica“
LSDP pasisako už modernizuotą ir elektrifikuotą infrastruktūrą, keleivių vežimo paslaugų gerinimą. Partija numato, kad įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą bus įrengti papildomi privažiuojami keliai, bus plečiamas Šiaurės ir Baltijos jūros krovinių vežimo geležinkeliais bei nacionalinio saugumo tikslams gyvybiškai svarbūs koridoriai. Toliau bus plėtojama „Trijų jūrų“ iniciatyva. Panašius tikslus deklaruoja ir LVŽS.
Partija „Vardan Lietuvos“ spręs jūrų uosto problemas, gerindama Lietuvos susisiekimą su visa Europos Sąjunga, spartins „Rail Baltica“ projektą, atnaujins keleivių vežimą panaikintais geležinkelio maršrutais (pvz., Rokiškis – Radviliškis), statys naujas traukinių jungtis (pvz., Druskininkai – Vilnius).
Liberalų sąjūdis sudarys galimybę vežti keleivius geležinkeliais ir privačioms įmonėms, skirs lėšų nuolatiniam geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui. Iki 2030 m. Liberalų sąjūdis planuoja padvigubinti intermodalinių krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Europos terminalų skaičių. Planuoja sukurti premijavimo sistemą už sutaupytą CO2 pervežant krovinius.
Kaip neįgyvendinamą galima vertinti partijos „Vardan Lietuvos“ deklaruojamą siekį spartinti „Rail Baltica“ projektą, kuris yra didžiausias projektas per 100 metų Baltijos regione ir kurio dabar deklaruojamai pabaigai kyla realios rizikos dėl 4 kartus išaugusios kainos. Galiausiai, situaciją sunkina numatoma 2027–2028 m. ES finansavimo spraga, dėl ko turės didėti visų trijų Baltijos valstybių, tarp jų, ir Lietuvos finansinis indėlis. Lietuva turės skirti iki 9 mlrd. eurų finansinio indėlio, todėl projekto spartinimas akivaizdžiai neįmanomas.
Požiūris į jūrinę ekonomiką bei vidaus vandens transportą
LSDP numato kurti papildomus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros pajėgumus naujų Vakarų krypties krovinių pritraukimui, konkurencingumo didinimui. Akcentuoja vėjo elektrinių surinkimo bei sandėliavimo veiklas uoste, krantinių rekonstrukciją, aplinkai draugiškų degalų naudojimo bei žaliųjų laivybos koridorių skatinimą. LSDP numato finansuoti verslo, turizmo, susisiekimo laivybą vidaus vandenyse. Bus skatinamas atsinaujinančių šaltinių varomų vandens transporto priemonių įsigijimas ir naudojimas, ribojamas naftos degalais varomų transporto priemonių naudojimas saugomose teritorijose.
LVŽS sieks modernizuoti ir plėsti Klaipėdos uostą, taip pat atkurti ir plėtoti vidaus vandenų kelius, pvz., Nemuną, tęsti Šventosios uosto plėtrą.
Liberalų sąjūdis laikosi pozicijos, kad Klaipėda yra ir turi likti jūrinės ekonomikos centras. Ketinama įvertinti esamą padėtį visose jūrinės veiklos srityse ir nustatyti šalies prioritetines kryptis jūriniame sektoriuje, kurti atskirą jūrų reikalų departamentą prie Susisiekimo ministerijos. Taip pat bus steigiami atsinaujinančių jūros išteklių energijos parkai, vykdomi projektai, kuriais vystomas tvarus Lietuvos vandens transporto sektorius.
LVŽS suformuluotas tikslas plėtoti vidaus vandenų kelius Nemunu jau yra įgyvendintas. Dar 2023 m. vasaros pabaigoje šis projektas buvo įvykdytas – modernizuotas 200 km upe atstumas nuo Kauno iki Kuršių marių ir pritaikytas krovinių, keleivių gabenimui, pramoginei laivybai. LVŽS partijai vertėtų žinoti, kad vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. Taigi įgyvendinti nieko nereikia, svarbu dėti pastangas sėkmingam šio vandens kelio eksploatavimui.
Oro transportas
Partijų programose oro transportui dėmesys minimalus. Pavyzdžiui, LVŽS sieks išlaikyti ir modernizuoti šalies aerodromų tinklą, nagrinės nacionalinių avialinijų steigimo galimybes, plės dronų gamybą bei oro transporto specialistų rengimą. Liberalų sąjūdis plės skrydžių geografiją atsižvelgdamas į investuotojų ir savivaldos poreikius. Partija „Vardan Lietuvos“ gerins Lietuvos oro uostų susisiekimą su svarbiausiais Europos miestais.
Nors šie 2024 m., kaip ir praėję bei ateinantys laikotarpiai, transporto sektoriui ir verslui atneš eilę išbandymų ir iššūkių, politinės jėgos šiam svarbiam valstybei sektoriui reikšmingo dėmesio neteikia. Reikia tikėtis, kad vis tik po rinkimų tai keisis, politikai į transporto sektorių atsigręš ir bus užtikrintas vykstančių darbų tęstinumas.
Pranešimas spaudai
Linos Jakubauskienės nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/transporto-sektoriaus-vizija-partiju-programose-negi-tikrai-taip-nesvarbu/
Copyright ©2024 Ebus.lt unless otherwise noted.