Trys mitai apie „žaliuosius“ elektromobilius

balandžio 29 03:39 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

elektr-solarisElektromobiliai pasaulyje nebėra naujiena. Jie iš lėto įsilieja ir į Lietuvos gatves. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2011 metais Lietuvoje buvo užregistruoti tik 4 elektromobiliai, o 2016 metais jų skaičius perkopė 220. Ekspertai tvirtina, kad elektromobilių keliuose tik daugės. Tam priežasčių netrūksta. Jie atitinka 2 pagrindinius šiuolaikinio miestiečio keliamus reikalavimus: ekonomiškumą ir ekologiją. Nors dalis miesto gyventojų sušilus orams sėda ant dviračių ar į darbus keliauja pėsčiomis, norintiems palaikyti „žaliąjį“ gyvenimo būdą elektromobilis gali būti puiki išeitis.

Vairuojantys elektromobilius džiaugiasi – jiems nereikia kas kartą skirti lėšų degalams, ekologiniams mokesčiams ar rūpintis dėl stovėjimo aikštelių. Visgi, automobilių registravimas ir draudimas būtini visiems. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje į eismo įvykius pateko vos 3 elektromobiliai, jiems atlyginta šiek tiek didesnė nei 1700 eurų žala. Tomas Nenartavičius, Draudimo departamento direktorius, sutinka, kad menką elektromobilių paplitimą Lietuvoje gali lemti visuomenėje vis dar gajūs mitai.

1 mitas: Nėra pakankamai degalinių – dažnai teks kviestis pagalbą

Kai kurie vairuotojai didžiausiu elektromobilių minusu įvardina trumpas distancijas. Šiame įsivaizdavime yra dalis tiesos – pakrovus automobilį vieną kartą nuo Vilniaus iki pajūrio tikrai nenuvažiuosite. Tačiau elektra varomą transporto priemonę vairuojantis Martynas Stukas tvirtina, kad ši smulkmena jo tikrai nevargina.

„Vieno pilno įkrovimo užtenka net 160 km, tad ramiai galima nuvažiuoti atstumą nuo Vilniaus iki Kauno. Nuo vasaros pabaigos su šeima jau nuvažiavome 14 000 km, tačiau jokių nepatogumų dar nepastebėjome“, – tvirtina M. Stukas.

Draudimo ekspertai taip pat sutinka, kad klientų dėl išsikrovusių baterijų gelbėti nereikia. „Mūsų žiniomis, šiuo metu įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje sparčiai artėja prie 20, 5 iš jų yra Vilniuje. Sulaukiame klientų klausimų, ar dažnai tenka padėti klientams netikėtai išsikrovus baterijai, tačiau galime nuraminti, kad kol kas su šia problema susidūrusių vairuotojų, kuriuos tektų gelbėti ir teikti asistavimo paslaugą, nebuvo“, – pastebi T. Nenartavičius. Be to, vairuotojai turi galimybę prieš ilgesnę kelionę bateriją pilnai pasikrauti namie.

2 mitas: Draudimas bus brangesnis, o remonto detalės – neįperkamos

Nors elektromobiliai santykinai yra brangesni nei įprasti automobiliai, draudikai pastebi, kad jų patiriama žala gali būti mažesnė. Priešingai nei įprastais, vidaus degimo varikliais, varomos transporto priemonės, elektromobiliai turi mažiau dalių, kurios gali būti pažeistos. Elektromobilyje nerasite generatoriaus, sankabos, radiatoriaus, kuro siurblių ar žvakių. Apgadinus transporto priemonės išorę, papildomai jaudintis irgi netenka – naudojamos tos pačios detalės kaip ir įprastuose automobiliuose.

„Iš išorės elektromobilis nedaug kuo skiriasi. Kalbant apie „vidaus“ remontą, viskas dar paprasčiau. Elektromobilyje tiesiog yra mažiau detalių ir niekas „nejuda“ – nėra kam gesti“, – pabrėžia M. Stukas.

Draudimo ekspertai taip pat pastebi, kad elektromobilius dažniausiai renkasi progresyvūs ir sąmoningi miesto gyventojai.

„Elektromobiliai pirmiausia yra skirti miestui. Populiariausi modeliai yra mažiau galingi, o pačios transporto priemonės mažesnės. Žmogus, kuris renkasi tokį automobilį, galvoja apie aplinką, tad galima daryti prielaidą, kad greičio viršijimas nėra jam labai būdingas važiavimo stilius.  Tokios prielaidos sumažina elektromobiliams priskiriamą draudimo rizikos kategoriją“, – pastebi „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas.

3 mitas: „Variklis“ dirba per tyliai – kiti eismo dalyviai nepastebės

Perkant įprastą automobilį, dažnai jaudinamasi dėl jo keliamo triukšmo. Paradoksalu, tačiau tai, kad elektromobilis praktiškai neskleidžia variklio garso, taip pat užkliūna daliai žmonių – bijoma, kad transporto priemonė gatvėje bus nepastebima.

„Neįsivaizduojama, kad automobilių gamintojai neatsižvelgtų į aplinkinių saugą. Važiuojant didesniu greičiu triukšmo pakanka dėl oro pasipriešinimo bei trinties su kelio danga. Judant lėtai, maždaug iki 25 km/h ar atbulomis, automatiškai įsijungia specialus pypsėjimas ir ūžimas, leidžiantis kitiems eismo dalyviams ar pėstiesiems laiku pastebėti elektromobilį“ – teigia T. Nenartavičius.

Draudimo ekspertas mano, kad svarbu paneigti ne tik sklandančius mitus, tačiau ir priminti apie egzistuojančią naudą. Šiuo metu elektromobiliais galima važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, taip pat nemokamai statyti automobilį visose savivaldybėms priklausančiose aikštelėse. Tokiu būdu vairuotojai gali sutaupyti laiko, nerizikuojant susimokėti dideles baudas už automobilio statymą nesusimokėjus, o kartu – prisidėti prie aplinkos gerinimo savo mieste.

 

ERGO Lietuva informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka