Vairavimas neapsidraudus: ką būtina žinoti?

vasario 10 05:38 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Lietuvoje drausti automobilius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu yra privalu, tačiau vis dar ne visi vairuotojai šio reikalavimo paiso. Dalis piktybiškai vengia drausti transporto priemonę tikėdamiesi tokiu būdu sutaupyti, kiti gi mano, kad vieną-kitą kartą per metus į gatves išvažiavus nedraustu automobiliu nemalonumų pavyks išvengti. Vis tik draudikai perspėja, kad tokia avantiūra vairuotojui gali baigtis dešimtis ar net ir šimtus tūkstančių eurų siekiančia finansine našta. Tuo metu nuo neapsidraudusiųjų nukentėjusiems vairuotojams patariama neprarasti šalto proto ir imtis visų būtinų veiksmų tam, kad jų patirti nuostoliai būtų kompensuoti.

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pernai metų pabaigoje maždaug dešimtadalis visų šalyje registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių. 2015 metais naudojantis jomis sukelta 912 eismo įvykių. Iš jų – 145 užsienio valstybėse. Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.

„Nesvarbu, ar automobiliu važinėjama dažnai, ar ne, jis privalo būti apdraustas tol, kol yra įregistruotas. Tai numato įstatymai, o jų nesilaikant gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Vis tik jos yra menkniekis, palyginus su tuo, kokie nemalonumai neapsidraudusio vairuotojo gali laukti sukėlus eismo nelaimę. Už menkiausią klaidą kelyje neapdrausto transporto priemonės savininkui ar vairuotojui gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Draudikų atstovas pasakoja, kad eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Atlygintus nuostolius vėliau regreso tvarka ši įstaiga išieško iš neapdrausto transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo. Taigi nemalonumai nedrausto automobilio savininkui gali grėsti vien už tai, kad leido tokią transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui.

T. Nenartavičius, taip pat pažymi, kad dar didesnės problemos gali laukti neapdrausta transporto priemone eismo įvykį sukėlus užsienyje. Vakarų valstybėse avarijose patiriamų žalų dydžiai paprastai yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Ten važinėjama brangesniais automobiliais, jų remonto išlaidos yra gerokai didesnės, o neretai reikalaujama dar ir keleriopai didesnės neturtinės žalos atlyginimo.

Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, dažniausiai nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykius lietuviai sukelia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Vidutiniai tokių incidentų metu sukeliamos žalos dydžiai atitinkamai siekia 4619, 7061 ir 8458 eurų. Statistiškai brangiausiai lietuvių avarijos atsieina Danijoje, kur vidutinis neapdraustos transporto priemonės sukeltos žalos dydis siekia beveik 10 tūkst. eurų.

„Įvykus eismo įvykiui ir paaiškėjus, kad viena iš transporto priemonių nėra apdrausta, nukentėjusiai pusei nereikėtų panikuoti, o paprasčiausiai iškviesti policijos pareigūnus. Pasitaiko, kad neapdraustos transporto priemonės vairuotojai nukentėjusiajam siūlo susitarti gražiuoju, pasirašinėti neaiškius susitarimus ar palaukti, kol asmuo apdraus savo transporto priemonę, ir eismo įvykį registruoti vėlesne data. Tokių pasiūlymų priimti ir jokių fiktyvių eismo įvykio deklaracijų pasirašinėti tikrai nereikėtų. Taip tik galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku ir rizikuojama negauti draudimo išmokos“, –  pažymi T. Nenartavičius.

Anot „ERGO Insurance“ atstovo, policijos pareigūnams užfiksavus eismo įvykį ir nustačius  faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turėtų kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Šioji Transporto priemonių draudikų biuro vardu administruoja tolimesnį žalos atlyginimo procesą.

Nuo šių metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų.

 

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka