Valstybės pagalba švelnėjant karantinui: viskas, ką reikia žinoti apie subsidijas

gegužės 21 04:16 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Karantino metu prastovas darbuotojams paskelbusioms įmonėms valstybė moka subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kuris per prastovą negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga už visą įprastą darbo laiką. Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės parama darbdaviams ir darbuotojams nedings bei bus galima dar 6 mėnesius.

 

„Šios subsidijos aktualiausios darbdaviams, kurie per karantiną buvo užšaldę veiklą, bet po truputį grįžta prie darbų. Net ir švelnėjant karantino reikalavimams, padėtis kurį laiką nebus lengva, gamyba, paslaugos ir kitos ekonomikos sritys atsities tik palaipsniui. Valstybės pagalba yra skirta padėti darbdaviams pereiti šį nestabilų laikotarpį ir išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kurie darbdaviai gali gauti subsidijas švelnėjant karantinui?

Subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti, kai daugelis veiklų sugrįžta į buvusias vėžes, gali gauti darbdaviai, kurie patenka bent į vieną iš trijų kategorijų.

SKELBĖ PRASTOVAS. Subsidijos iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiams gali būti mokamos darbdaviams, kurie per patį karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė valstybės pagalbos. Subsidijos po prastovų bus mokamos tik už darbuotojus, kuriems buvo ar yra skelbtos prastovos ir mokėtos subsidijos per karantiną.

Gali būti mokama atšaukus prastovą karantino metu arba pasibaigus karantinui.

ĮDARBINA REMIAMUS BEDARBIUS. Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai po karantino įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones.

Gali būti mokama nuo įstatymo įsigaliojimo (gegužės 15 dienos) ir pasibaigus karantinui.

NUKENTĖJO NUO COVID-19. Subsidijos priklausys ir darbdaviams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.

Gali būti mokama nuo įstatymo įsigaliojimo (gegužės 15 dienos) ir pasibaigus karantinui.

Norėdamas gauti subsidijas po karantino darbdavys turės tenkinti bent vieną iš sąlygų.

Subsidijų dydžiai

Subsidijų dydžiai, mokami už darbuotojus, grįžtančius iš prastovų, dirbančius nuo COVID-19 nukentėjusiose įmonėse ar įdarbinamus siunčiant Užimtumo tarnybai, pirmą-antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, antrą-trečią – 50 proc., trečią-ketvirtą – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

Viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios bus įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Sąrašas šiuo metu rengiamas. 

Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba gali siekti iki 1214 eurų bruto, tačiau pirmą-antrą mėnesį subsidijos dydis būtų 70 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc. Tiesa, pirmus du mėnesius galima rinktis 100 proc. subsidiją su 607 eurų maksimalia riba.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

Kokie darbdaviai negali gauti subsidijų?

Valstybės subsidijomis remiamam įdarbinimui negali pasinaudoti šie darbdaviai:

  • Biudžetinės įstaigos.
  • Bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai.
  • Juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Darbdavio įsipareigojimai

Subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama.

Jeigu pareigos nesilaikoma – tai yra 3 mėnesius nebus išlaikyta bent pusė darbuotojų, už kuriuos mokėtos subsidijos – toks darbdavys 12 mėnesių negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo, pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektuose.

Kai vertinamas darbuotojų išlaikymas, neskaičiuojami tie darbuotojai, kurie atleidžiami bandomojo laikotarpio metu, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl svarbių priežasčių, taip pat nustačius darbuotojo kaltę.

Kokia nauda darbuotojams?

  • Išauga tikimybė, kad darbdavys neatleis darbuotojo, kuriam per karantiną buvo paskelbta prastova.
  • Padidėja papildomai remiamų Užimtumo tarnybos siunčiamų bedarbių galimybės įsidarbinti.
  • Nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės nebus linkusios atsisakyti darbuotojų, nes gaus paramą.

SADM informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka