„Via Baltica“ rekonstrukcijos darbus stabdo lėšų trūkumas

gegužės 20 05:14 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

apie-viaLietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų svajonė – baigti rekonstruoti „Via Baltica“ kelio atkarpą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai iki 2020-ųjų. Tais metais lenkai iš savo pusės žada nutiesti keturių juostų automagistralę iki Lietuvos sienos. Šiuo metu Lietuvoje rekonstruojama ar pradedama rekonstruoti keletą „Via Baltica“ ruožų.

 

 

Lėšos apkarpomos

Pasak LAKD direktoriaus Egidijaus Skrodenio, darbus stabdo nuolat apkarpomos lėšos Kelių priežiūros ir plėtros programai.

„Vos prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, finansavimas keliams prižiūrėti buvo drastiškai sumažintas. Per pastaruosius septynerius metus bendroms biudžeto reikmėms finansuoti paimta apie 524 mln. eurų. Lėšos kelių priežiūros reikmėms apkarpomos kasmet. Ir šiais metais toms pačioms biudžeto reikmėms numatyta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos paimti penkiasdešimt milijonų eurų“, – sako E. Skrodenis.

Negautos sumos – tai neremontuoti ir neprižiūrėti keliai. Remiantis LAKD informacija, 2015-aisiais net 50 proc. magistralinių kelių buvo blogos ar tik patenkinamos būklės. Dar prastesnė krašto kelių būklė – net 70 proc. jų buvo blogos ar patenkinamos būklės. 61 proc. rajoninių kelių taip pat buvo blogos ar patenkinamos būklės. Trūkstant lėšų priežiūrai, kelių būklė nuolat prastėja, dalis asfaltuotų kelių virsta žvyrkeliais.

„Keliai remontuojami kur kas rečiau nei reikėtų. Tinkamai neprižiūrint kelių, jie artėja prie degradacijos ribos, kuomet jiems jau reikės kur kas sudėtingesnio ir brangesnio remonto. Jei padėtis nesikeis, ne tik negalėsime gerinti Lietuvos kelių būklės, bet ir neturėsime lėšų esamų priežiūrai“, – sako E. Skrodenis.

Darbai prasidėjo

Ypač sudėtinga situacija susiklostė vienoje iš pagrindinių Lietuvos transporto arterijų – „Via Baltica“ kelio atkarpoje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. „Šiuo metu„Via Baltica“ kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti. Šį kelią būtina rekonstruoti dar ir dėl to, kad ne visur kelio dangos konstrukcija atitinka 11,5 t ašinės apkrovos reikalavimus. Daugelyje ruožų nepakanka eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių. Kai kuriuose ruožuose eismo intensyvumas sparčiai didėja, todėl būtina tiesti antros važiavimo krypties kelius“, – sako E. Skrodenis.

Šiuo keliu per parą pravažiuoja apie keturiolika tūkstančių automobilių. Didžioji dalis iš jų– krovininiai. Pranešimai apie avarijas „Via Baltica“ kelyje jau tapo kasdienybe. Remiantis LAKD informacija, „Mirties keliu“ pramintoje trasoje kasmet įvyksta 28 įskaitiniai įvykiai, žūsta ir sužeidžiami žmonės.

„Viena iš pagrindinių avarijų priežasčių yra ta, kad šiuo keliu važiuoja ir lengvieji, ir krovininiai automobiliai, ir žemės ūkio technika, ir dviratininkai, juo naudojasi pėstieji. Greičių skirtumai sukuria pavojingas situacijas. Todėl, rekonstruodami kelius, numatėme lygiagrečius kelius vietiniams žmonėms, taip pat viadukus pėstiesiems. Pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas“, – sako E. Skrodenis.

Praėjusių metų rudenį pradėtas pirmasis kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai remonto darbų etapas. Šiuo metu kelininkai darbuojasi Kauno rajone esančiuose kelio ruožuose nuo 17,34 iki 23,40 kilometro dešinėje pusėje ir nuo 21,84 iki 23,40 kilometro kairėje pusėje. Šios atkarpos netrukus virs automagistralėmis.

Šiose atkarpose numatyta perdaryti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose ir Juragiuose, taip pat viaduką virš geležinkelio Mauručiuose bei tunelinį viaduką, įrengti triukšmą slopinančias sieneles ir kelio apšvietimą. Šiuo metu jau tiesiamas jungiamasis kelias, dygsta būsimas viadukas, kuriuo žmonės galės saugiai pereiti per automagistralę. Darbus planuojama baigti kitų metų vasarą.

Planus stabdo lėšų trūkumas

Kelininkų technika netrukus suvažiuos ir į A5 kelio ruožą Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur per pusantrų metų planuojama rekonstruoti dešimties kilometrų atkarpą. Pasak E. Skrodenio, šiuo metu baigiamos viešųjų pirkimų procedūros būsimam rangovui parinkti.

Per pusantrų metų kelininkai planuoja rekonstruoti tokio pat ilgio kelio ruožus, esančius Prienų (23,40–35,40 km) ir Marijampolės (45,15–56,83 km) rajonuose. Tačiau, pasak E. Skrodenio, lėšų šiems darbams kol kas nėra.

Rekonstrukcijos darbai jau suplanuoti visame kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože (nuo 9 iki 66,1 km); kelio A17 (Panevėžio aplinkkelis) ruože nuo 0,68 iki 22,23 km; kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože 8,32–87,86 km.

E. Skrodenio  teigimu, „Via Baltica“ projektas stringa ne tik dėl lėšų trūkumo; nuolat kyla problemų ir dėl žemės nusavinimo.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

  • apie-via2
  • apie-via1
  • apie-via3
  • apie-via5
  • apie-via4
  • apie-via9
  • apie-via10
  • apie-via6
  • apie-via7
  • apie-via8