Vilniaus jungtis padidins viso „Rail Baltica“ projekto ekonominę naudą

spalio 14 03:16 2014 Spausdinti straipsnį Patirtis

Vilniaus jungtis „Rail Baltica“ projekte pagerins viso projekto ekonominius rodiklius. Tai rodo naujausia studija, kurioje įvertintas Vilniaus integravimo į šį projektą poveikis.

Pirmadienį, spalio 13 dieną, Susisiekimo ministerijoje pristatytos studijos išvada – Vilniaus jungtis pagerins „Rail Baltica“ projekto naudos-kaštų santykį ir ekonominę vidinę grąžos normą. Jos naudą pajus ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija. Tokia išvada pagrįsta skaičiavimais, atsižvelgiant į prognozuojamus keleivių bei krovinių srautus ir iš to gaunamas pajamas, pridėtinę vertę.

Studiją atliko tarptautinė inžinerinių sprendimų kompanija „AECOM“, 2011 m. atlikusi europinės vėžės geležinkelio linijos per Lietuvą, Latviją ir Estiją galimybių studiją, kuria remiantis įgyvendinamas „Rail Baltica 2“ projektas. Naujoji Vilniaus jungties studija bus pristatyta šalies institucijoms, projekto partneriams.

„Visą laiką siekėme, kad naujoji greitoji europinė vėžė per šalies teritoriją driektųsi valstybei ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu maršrutu. Šiandien ekspertų išvados patvirtino mūsų argumentus, kad Vilniaus jungtis yra svarbus ekonominis veiksnys ir Lietuvai, ir visam Baltijos šalių regionui, leidžiantis išnaudoti sostinės potencialą viso projekto sėkmei“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Šių metų birželį Baltijos šalys susitarė, kad į „Rail Baltica“ įmonės akcininkų bendrą sutartį bus įtraukta ir nuostata dėl Vilniaus jungties, o, įgyvendinant projektą, šalys sieks, jog Vilniaus jungtis būtų finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Šiam tikslui dar šių metų balandį bendrovė SWECO atliko analizę, kurioje išnagrinėtos Vilniaus integravimo į projektą alternatyvos ekonominiu, socialiniu bei aplinkosaugos aspektais. Remiantis ja, pasirinktas efektyviausias būdas integruoti Vilnių į „Rail Baltica“ projektą – tiesiant jungtį į Lietuvos sostinę iš Kauno. Detalūs ekonominiai ir techniniai parametrai, ateities perspektyvos išnagrinėti naujojoje „AECOM“ studijoje. Joje taip pat išskirta, kad geležinkelio stotys galėtų būti Vilniaus ir Kauno centrinėse stotyse, sostinės oro uoste ir šalia Kauno oro uosto, tokiu būdu sujungiant ne tik miestus, bet ir jų oro uostus – tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas, be to, ji generuotų papildomus keleivių srautus.

„Ši studija – tvirtas argumentas projekto partneriams ir Europos Komisijai. Ji turėtų būti rimtas pagrindas kreipiantis į Europos Komisiją dėl europinės vėžės tarp Vilniaus ir Kauno finansavimo iš ES fondų“, – tvirtina bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys.

Pagal ES bendros Europos transporto erdvės kūrimo planą, Europos valstybių sostinės turi būti sujungtos daugiarūšio transporto jungtimis. Vilnius sukuria apie 40 proc. valstybės BVP, jame yra daugiausia gyventojų ir logistikos centrų, todėl ši jungtis suteiks daugiau priežasčių keleiviams bei verslui rinktis „Rail Baltica“ geležinkelį. Tai leis padidinti traukinių srautus, tokiu būdu pagerinant viso projekto ekonominę naudą. Jungtis iš Kauno į Vilnių padėtų spręsti ir susisiekimo tarp šių miestų problemas, pagerintų susisiekimą tarp oro uostų.

„Studijos išvada – prie pagrindinės „Rail Baltica“ trasos prijungus Vilnių, viso projekto teikiamos naudos ir kaštų santykis išaugs“, – sako Arnis Kakulis, „AECOM“ Baltijos regiono direktorius. Jo teigimu, atlikus galimybių studiją, nustatyta, kad tarp Vilniaus ir Kauno kas pusę valandos kursuojantys keleiviniai traukiniai ekonominiu požiūriu būtų optimalus srautas šioje atkarpoje. Prognozuojama, kad 2020 m. keleivių pervežimo poreikis Vilniaus–Kauno kryptimi bus apie 10,5 tūkstančio keleivių per dieną. Be to, jungtį bus galima iš dalies panaudoti ir kroviniams vežti.

Baltijos šalys europinei vėžei tiesti šių metų pradžioje sutarė steigti bendrą įmonę. Trijų šalių bendros įmonės steigimo sutartį numatoma pasirašyti šių metų spalio 28 dieną. Bendra įmonė teiks Europos Komisijai paraišką Europos Sąjungos fondų finansavimui gauti. Tikimasi, kad ES padengs iki 85 proc. projekto vertės.

Susisiekimo ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.