Visuotiniame LKVA susirinkime – asociacijos darbai ir pranešimai aktualiomis temomis
by Lina | 23 kovo, 2026 9:46 am
Kovo 20 d. Lietuvos keleivių vežimo asociacija sukvietė savo narius į visuotinį susirinkimą. Patvirtinti finansiniai dokumentai bei ataskaitos, išklausyta prezidento Gintaro Nakučio pristatyta veiklos ataskaita bei keletas visiems aktualių pranešimų.
Veiklos ataskaita
G. Nakutis ataskaitoje paminėjo svarbiausius nuveiktus darbus, klausimus, kurie svarstyti per praėjusį laikotarpį, bendradarbiavimą su skirtingomis institucijomis, kitomis asociacijomis ir pan.
Jis kalbėjo apie tai, kurias problemas išspręsti pavyko, kurių sprendimas persikėlė į šiuos metus. Asociacijos prezidentas pabrėžė, jog sektoriuje vis dar juntama Covid 19 pandemijos įtaka, ne visose transporto rūšyse atsistatė buvę keleivių srautai.
Asociacijos prezidentas pasidžiaugė, kad šalyje daugėja elektra bei biometanu varomų autobusų, šiuo metu jų jau esama apie septynis šimtus. „Vis dėlto proveržis – pernelyg menkas. Remiantis Alternatyvių degalų įstatymu, iki 2029-ųjų varomų ekologiškais degalais turėtų būti maždaug 3 200. Vargu, ar šiuos tikslus pavyks pasiekti, nes visam transporto priemonių parkui – tiek miesto, tiek priemiesčio, tiek tolimojo susisiekimo autobusų – atnaujinti prireiktų maždaug milijardo eurų“, – sakė G. Nakutis.
Jis taip pat kalbėjo apie vairuotojų trūkumo, jų amžėjimo, problematiką. Vidutinis autobusų vairuotojų amžius – 59 metai, tendencijos šioje srityje nesikeičia, pernykštis vidurkis buvo 58 metai.
Prezidentas taip pat pristatė prioritetinius 2026-ųjų darbus, tarp kurių – harmoninga viešojo transporto raida ir plėtra, viešojo transporto patrauklumo didinimas, integruota kelionių planavimo ir vieningo bilieto sistema, regioninis bei tarpsavivaldybinis susisiekimas, viešojo transporto priemonių atnaujinimas ir žaliasis kursas viešajame transporte, dirbtinis intelektas keleivių vežimo sektoriuje ir kt.
Biometanas: alternatyva dyzelinui
Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius nuotoliniu būdu pristatė iniciatyvas, kaip būtų galima paskatinti biometano plėtrą sunkiajame transporte, kodėl Europos sąjunga skatina biometano plėtrą. „Biometanas – išvalytos biodujos, išgaunamos iš skirtingų atliekų. Jos išvalomos iki metano švarumo ir tiekiamos dujotiekiams, iš kur jas galima paimti ir pripildyti autobuso bakus. ES numatyta iki 2030 metų biometano gamybą padidinti penkis kartus. Neatsitiktinai, nes tai – ir energetinė nepriklausomybė, ir žiediškumas, ir pridėtinė vertė ekonomikai, ir darbo vietos regionuose, ir ŠESD emisijų mažinimas, ir dekartbonizacija“, – sakė pranešėjas.
Pasak jo, naudojant biometaną, lėšos degalams įsigyti lieka ES, neiškeliauja į kitas šalis. Lietuvoje artimiausiu metu planuojama gamybą padidinti vienuolika kartų, statomos ar planuojamos naujos gamyklos. Šiuo metu šalyje yra 27 biometano pildymo stotelių, 18 iš jų – viešos.. „Problema ta, jog svarbu biometaną ne tik pagaminti, bet ir suvartoti. Kol kas į mūsų šalį atkeliauja ne Lietuvoje pagaminamas biometanas, o Lietuvoje pagamintas eksportuojamas. Tokiu būdu nepasiekiami žaliųjų tikslų įgyvendinimo klausimai“, – sakė M. Nagevičius.
Jo teigimu, biometaną galima naudoti ten, kur naudojamos gamtinės dujos, tai – elektros, šilumos gamyba, pramonė, laivyba, kelių transportas. Šiuo metu Lietuvoje yra 650 biometanu varomų transporto priemonių, pusė jų – autobusai.
M. Nagevičius pabrėžė, jog dabar biometanas yra pigesnis nei dyzelinas, vis dėlto skirtumas nėra ženklus, vežėjus įsigyti biometanu varomų transporto priemonių skatintų maždaug dešimties centų skirtumas.
„Ko reikėtų greitesniam biometano proveržiui? Dyzelio apmokestinimo, nuolaidų kelių mokesčių sistemai biometanu varomiems autobusams. Tai padidintų šių transporto priemonių patrauklumą bei skatintų jų įsigyti. Ekologiškų degalų vartojimą skatintų ir subsidijos verslui, įsipareigojimai viešuosiuose pirkimuose, dar mažesnės biometano kainos“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Pranešėjas atsakė į keleivių vežėjams kilusius klausimus.
G. Nakutis priminė, jog šiuo metu biometanas naudojamas dešimtyje šalies miestų, jų galėtų atsirasti gerokai daugiau.
Vandenilis: VVT patirtis
Pranešimą „VVT vandenilio gamybos plėtros bei vandeniliu varomų autobusų ir jų technologijų pritaikymas“ pristatė bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Ignas Degutis.
Pasak jo, bendrovė ketina įsigyti šešiolika vandeniliu varomų autobusų. Dar šių metų pabaigoje planuojami pirmieji vandenilinių autobusų bandymai, kitais metais šios transporto priemonės pradės vežti keleivius. „Tai nėra viešojo transporto projektas, tai – pilotinis tyrimas, projektas, kurį vykdysime kartu su bendrove „Miesto gijos“. Ši bendrovė gavo paramą statyti vandenilio gamyklą bei išpilstymo stotelę, mūsų bendrovė – bazinio vandenilio panaudojimui“, – sakė I. Degutis.
Šiuo metu „Miesto gijos“ Vilniaus termofikacinės elektrinės teritorijoje stato trijų megavatų elektrolaizerį, skirtą testavimui. Čia pagaminamas vandenilis bus „žalias“, kadangi jam gaminti bus panaudojama atliekinė šiluma, techninis vanduo ir pan.
Vandenilis bus transportuojamas iš gamyklos į stotelę, esančią VVT parke, čia bus pildomi autobusų bakai. Stotele galės naudotis ir privatūs vežėjai ar privatūs asmenys. Gamyklos teritorijoje pildymo stotelė neplanuojama, vis dėlto ji galėtų atsirasti, jei vandenilio poreikis išaugtų. „Kuo daugiau bus pagaminama vandenilio, tuo jo kaina bus pigesnė. Kuo daugiau automobilių jį vartos, tuo mažiau kainuos“, – sakė VVT vadovas.
Pasak I. Degučio, kol kas nežinoma, kokia bus vandenilio kaina. Kaip rodo Europos šalių patirtis, ji svyruoja nuo devynių iki aštuoniolikos eurų už kilogramą.
„Kodėl investuojame į vandenilį? Juo varomi autobusai gali nuvažiuoti ilgesnį atstumą nei varomi elektra. Vieną kartą pripildytais bakais jie įveikia apie 600 kilometrų. Be to, sostinėje labai stinga elektros, įkrovimo infrastruktūros, ateityje situacija bus tik dar sudėtingesnė. Vandenilis šiuo atveju – gera alternatyva, ypač vežant keleivius ilgais atstumais. Įsigijus šešiolika autobusų, jie sudarys tris procentus viso parko. Pabrėžiu: tai – pilotinis projektas, kaupsime žinias apie vandenilį, apie autobusų priežiūrą. Jei vandeniliniai autobusai nepasiteisins, kreipsime dėmesį į kitas alternatyvas“, – sakė I. Degutis.
Kartu su autobusais VVT pirks ir autobusų priežiūros paslaugas, kadangi remonto dirbtuvėms reikalingi specifiniai reikalavimai.
I. Degutis priminė miestus, kuriuose jau važinėja vandeniliniai autobusai, kur jie pasiteisino, kur ne, taip pat gamintojus, kurie siūlo šias transporto priemones.
Kiti klausimai
Naujos kartos siuntų valdymo sistemą pristatė bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas.
Pasak jo, senoji sistema jau ganėtinai primityvi, ją svarbu atnaujinti. Šiuo metu pradėta analizė, modeliuojama siuntų apskaitos ir gabenimo sistema, kuriama bazinė sistemos versija, kuri netrukus bus pradėta testuoti.
Jis pristatė numatomus sprendimus bei naujosios sistemos privalumus. Svarbiausi – jos saugumas bei lankstumas.
Keleivių vežėjai kalbėjo apie dyzelino kainų šuolį Lietuvoje, apie tai, kaip tai atsilieps verslui. Diskutuota ir kitais visiems aktualiais klausimais.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
Source URL: http://ebus.lt/visuotiniame-lkva-susirinkime-asociacijos-darbai-ir-pranesimai-aktualiomis-temomis/