Vokietijos Reicho greitkelių „erelis“

gegužės 02 05:36 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Muziejus

Vokietijoje nutiesus greitkelius, Adolfas Hitleris davė nurodymus sukurti vidutinės klasės automobilį, kurio variklio darbinis tūris būtų  2,5 litro, juo galėtų važiuoti 5 ar 6 žmonės.

 

 

ADLER inžinieriai pirmieji pritaikė mokslo žinias serijinėje automobilių gamyboje. Be priekiniais ratais varomo modelio „Trumph“, „Adler“ gamino ir tradiciškesnius automobilius su galiniais varomais ratais. Paskutinis iš jų buvo „Adler“ su 2.5 litro varikliu, žinomas kaip „Type 10“. Jis debiutavo 1937 m. Berlyno automobilių parodoje ir tarpo sensacija dėl savo neįprastos konstrukcijos. Vis dėlto išpopuliarėti jam trukdė didelė kaina – nuo 5750 reichsmarkų. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, nuo gamyklos konvejerių nuvažiavo 5 295 automobiliai.

„Adler Typ 10“ buvo montuojamas keturių taktų, apatinių vožtuvų, su 6 cilindrais eilėje variklis, kurio tūris – 2 494 ccm. Taip pat automobilyje montuota 4 greičių mechaninė pavarų dėžė, sinchronizuota trimis didesniais greičiais. Standartiniame automobilio modelyje variklio galia buvo 58 AG, o 1938 m. sukurtame „Sport“ modifikacijos transporto priemonėje su padidintu suspaudimo laipsniu ir dviem „Solex“ karbiuratoriais variklio galia siekė 80 AG. Kėbulas buvo privirintas prie plačios važiuoklės su visiškai nepriklausoma pakaba (ant priekinių svirčių ir ketvirčio elipsės lingių priekyje bei ant skersinės lingės su svyruojančiais pusašiais gale) ir hidrauliniais visų ratų stabdžiais.

Aerodinaminį „Adler Typ 10“ kėbulą suprojektavo austrų inžinierius Karlas Jenschke, anksčiau projektavęs kompaktinį automobilį „Steyr Typ 50“. Tai, kas nuotraukose neatrodo realu, yra tikrasis automobilio dydis. Aptakaus automobilio ilgis buvo 4 600 mm, plotis 1 710 mm, aukštis – 1640 mm. „Adler Typ 10“ buvo paprastas, stabilus ir patogus. Po didžiuliu stoglangiu keleivis jautėsi tarsi kabriolete, tik netrukdė pučiantis vėjas. Nepaisant ypatingo pločio, 3 žmonės galėjo sėdėti vienas šalia kito tiek ant priekinės, tiek ir ant galinės sėdynės. Priekinė dalis nebuvo ilga, priekyje radiatoriaus groteles puošė 1930 m. garsaus architekto ir „Bauhaus“ direktoriaus, profesoriaus Walter Gropius iš Dessau suprojektuotas ADLER herbas erelis su išskleistais sparnais, dažnai vadinamas „Gropijaus ereliu“.

Vienas šalia kito esantys priekiniai žibintai negarantavo tinkamo kelio apšvietimo, todėl dešiniajame sparne buvo sumontuotas kitas priekinis žibintas. Dėl savo aptakios formos „Adler Typ 10“ automobilis pasiekdavo 125 km/h greitį, dėl to pavadintas „Autobahn-Adler“. Greitkelyje važiuojant tokiu greičiu, variklis sunaudodavo 12-14 ltr./100 km. Gamintojas siūlė keturis skirtingus metalinio kėbulo variantus: keturių durų sedanas su stoglangiu, dvejų durų sportinis sedanas, dviejų durų kabrioletas ir keturių durų kabrioletas. Pirmuosius du pagamino kėbulų atelje „Ambi-Bud, likusius – KARMANN.

Pasibaigus karui, daugelis transporto priemonių, taip pat – ir ADLER automobiliai, buvo išvežti iš šalies kaip karo grobis, valstybės nugalėtojos uždraudė Vokietijoje naujų transporto priemonių gamybą. Kurį laiką „Adler Werke“ užsidirbo gamindama rašomasias  mašinėles…

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

 

  • adler1
  • adler
  • adler6
  • adler7
  • adler4
  • adler2
  • adler3
  • adler8
  • adler5
  • adler9
  • adler10
  • adler11
  • adler13
  • adler12
  • adler14
  • adler15
  • adler16
  • adler19
  • adler17
  • adler20
  • adler24
  • adler18
  • adler22
  • adler21