Autobusų eismas prieškariu Zarasų (Ežerėnų) krašte

by Lina | birželio 11, 2021 4:20 am

Pirma žinutė, kurią radau prieškario spaudoje, buvo skelbimas 1926 m. gruodžio mėn. 1 d. ,kad  L. Juknevičius organizuoja keleivių vežimą automobiliais maršrutu: „Ežerėnai – Kaunas“, sustojant Degučiuose, Daugailiuose, Utenoje, Ukmergėje, Jonavoje ir Kaune, Lukšio g. Nr. 18. Visi norintys vykti šiuo maršrutu turėjo kreiptis telef. Ežerėnai 50 ir 34 Nr.

Daug kam kils klausimas, kas tie Ežerėnai? Tai – tie patys Zarasai. Šis pavadinimas pakeistas 1929 m. sausio mėn. 29 d., o nuo 1919 iki 1929 sausio 29 d. buvo Ežerėnų miestas ir Ežerėnų apskritis.

Kiek metų L. Juknevičius šiuo maršrutu vežė keleivius, informacijos kol kas neradau.

1927 m. Ežerėnų apskrityje buvo užregistruoti 5 autobusai, o Utenos apskr. – 7 autobusai.

Remiantis tų pačių metų Kauno centrinės autobusų stoties tvarkaraščiu: į Uteną (134 km) per dieną vykdavo trys autobusai, bilieto kaina į vieną pusę buvo 15 Lt., o į Ežerėnus (187 km) vykdavo du autobusai, bilietas kainavo 25 Lt. Sprendžiant pagal išvykimo ir atvykimo laikus, Ežerėnų maršrutu vežė Ežerėnų apskr. autobusai.

1928 m. Lietuvoje veikė 33 autobusų maršrutai, padalinti į 3 koncesinius ruožus, vienas iš jų buvo: Kaunas – Aukštaitijos  miestais (Jonava, Ukmergė, Utena, Ežerėnai, Anykščiai, Panevėžys).

Pagal Statistikos Biuletenį, iki 1930 m. birželio 15 d. Zarasų apskr. užregistruota 12 autobusų, o Utenos apskr. – 21.

Praėjus metams, birželio 15 d., Zarasų apskr. buvo jau 14 registruotų autobusų, o Utenos apskr. autobusų skaičius nepakito.

1934 m gegužės mėn. 1 d. susisiekimo ministras įvedė leidimų  sistemą ir Kaunas – Zarasai  ruože, nors kituose Lietuvos susisiekimo ruožuose ši leidimų sistema buvo įvesta maždaug prieš pusantrų metų, tai yra 1933-01-15.

Pagal naują tvarką, šiame ruože buvo leista tik ribotas tvarkingų autobusų skaičius. Autobusų savininkai privalėjo vežti keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius, bilietus pardavinėti pagal nustatytą tvirtą kainą. Jie turėjo įvykdyti ir kitas leidimo sąlygas, privalėjo mokėti ganėtinai didelius mokesčius. Ne visi autobusų savininkai gavo tuos leidimus, matyt, jų turimi autobusai neatitiko keliamų reikalavimų. Dalis šių savininkų pasitraukė iš šios veiklos ir turimus autobusus pardavė. Tai gerai matyti 1934 m.Statiskos Biuletenio: Zarasų apskr. buvo užregistruoti 4 autobusai, o Utenos apskr. – 13.

Rašydamas apie įdiegtą kelių ruožuose leidimų sistemą buvau užsiminęs ir apie mokesčius (rinkliavas). Tie mokesčiai egzistavo dar iki leidimų sistemos įvedimo. Radau lentelę  apie autobusų rinkliavą metams: „Autobusams, varomiems benzino varikliais, kursuojantiems Kauno – Zarasų ruože“ . Iš šios lentelės matyti, kad už autobusą, turintį 20 vietų, 1929 m. mokėjo 2125 Lt., 1931 m. – 2000, 1933 m. – 6000., nuo 1935 m. 04.01.mokėjo 4000 Lt., o už autobusą, turintį 28 vietas: (tiesa, 1929m.tokie autobusai šiame ruože dar nekursavo), o 1931 m. mokėjo 3200 Lt., 1933 m. – 8800., 1935 m. – 5600., kodėl 1935 metais mokesčiai buvo sumažinti, informacijos neradau.

1935 m.gruodžio mėn. pagal Statistikos Biuletenį Zarasų apskr. buvo užregistruoti 3 autobusai, Utenos apskr. 15 autobusų.

1937vm.vįsteigiama „Auto“ bendrovė, kuriai penkiems metams atiduodamas eksploatuoti „Kaunas – Zarasai“ ruožas. Bendrovės kapitalą sudarė: 60% valdžios iždas ir 40% smulkūs kapitalai (nuo 100 Lt).Šiuo atveju norėta pritraukti smulkųjį kapitalą, sykiu bent pirmaisiais metais paliekant valdžios kontrolę.

1937 m., pagal  Statistikos Biuletenį Zarasų apskr. buvo registruota 4 autobusai, Utenos apskr. – 10, Kauno m.  – 136,o Kauno apskr. – 6 autobusai.

1938 m. leidimų ruože „Kaunas – Zarasai“ buvo 17 autobusų maršrutų, kuriais keleivius vežė 35 AUTO bendrovės  autobusai. Pagal statistiką: Zarasų apskr. niekas nepasikeitė, kaip ir 1937 m.buvo registruoti 4 autobusai, Utenos apskr. – 9, Kauno apskr. nė vieno, o Kauno mieste – 177 autobusai.

Dar prieš 1939 metų vasaros sezoną  Turizmo Draugija  kreipėsi į Kelių valdybą, kad būtų atpigintas susisiekimas autobusais su kurortinėmis vietomis. Vasaros pradžioje šis klausimas buvo išspręstas teigiamai, t. y., buvo įvesti grįžtamieji bilietai su 20%, 25% ir 50% nuolaida į kurortines vietas. Ši nuolaida buvo taikoma ir Kaunas – Zarasai, Ukmergė – Zarasai ir Utena – Zarasai maršrutuose. Be to naujai buvo įvesti 30 važiavimų daugkartiniai bilietai su 25% ir 50% nuolaidomis visose autobusų linijose, taip pat – ir Zarasuose.

Kada buvo pastatyta Zarasuose autobusų stotis tikslios datos nežinau, bet manau, kad ji pastatyta tarp 1936 ir 1938 m.m. ,kada buvo Lietuvoje  įsteigta 13 didesnių ir 8 mažesnės autobusų stotys, dar vadintos auto punktais. Autobusų stotys susisiekimo tvarkyme vaidino labai vaidmenį, tai buvo mazgai, iš kurių buvo kontroliuojamas ir tvarkomas susisiekimas. Autobusų stočių bei punktų statybai palengvinti ir pagreitinti buvo įsteigtas specialus „Auto stočių fondas“. Fondo lėšas sudarė pajamos, imamos už stočių, jų bufetų eksploataciją ir pan. 1939 m. liepos pradžioje Zarasų auto stotyje M. Kliauka įrengė ir atidarė bufetą, kur buvo galima nusipirkti įvairių gėrimų ir užkandžių. Keleiviai buvo labai patenkinti ir vietinėje spaudoje  už tai dėkojo p. M. Kliaukai, klaipėdiečiui, pabėgusiam iš vokiečių okupuotos Klaipėdos.

Nuo liepos 12 d.tarp Kauno ir Zarasų pradėjo kursuoti greitieji autobusai. Iš Kauno į  Zarasus išvykdavo 15 val., o atvykdavo 19,05 val., iš Zarasų į Kauną išvykdavo 18 val.,- atvykdavo 22.05 val. Autobusai sustodavo  tik Utenoje, Ukmergėje ir Jonavoje.

Iki rugpjūčio mėn. 1 d. greitųjų autobusų kursavimo laikas buvo tik bandomasis. Nuo rugpjūčio mėn. 1 d autobusai sekmadieniais ir šventadieniais iš Kauno į Zarasus išvykdavo ryte 7.30 val.,o atvykdavo 11.35 val. Tomis pačiomis dienomis į Kauną iš Zarasų išvykdavo 18.00 val., atvykdavo 22.05 val. Šeštadieniais ir dienomis prieš šventadienius iš Kauno į Zarasus išvykdavo 15.00 val., atvykdavo 19.05 val. Pirmadieniais ir dienomis po šventadienių iš Zarasų į Kauną išvykdavo 8 val. Kitomis dienomis greitieji autobusai tarp Zarasų ir Kauno nekursavo.

Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, 1939 m. rugsėjo 1 d., skystas kuras gerokai pabrango. Rugpjūčio mėn. gazolis Zarasuose kainavo 31 ct. už kg, o rugsėjo mėn. – 50 ct., atitinkamai  benzinas buvo po 75 ct., rugsėjį – po 1 Lt.

Pagal Statistikos Biuletenį, 1939 m. rugpjūčio mėn. Zarasų apskr. registruotas 1 autobusas, Utenos apskr. – 8 autobusai, Ukmergės mieste – 2 autobusai, Kauno mieste – 209,o apskr. tik 5 autobusai.

1940 m. vasario mėn. 24 d. plentai buvo labai užpustyti, susisiekimas autobusais  tarp Zarasų ir  Kauno buvo nutrauktas. Kelių Valdybos sniego valytuvai, kurių Lietuvoje tuomet buvo 4, buvo kituose ruožuose ir negalėjo baigti valyti likusią Kauno – Zarasų ruožo dalies nuo Daugailių iki Zarasų. Autobusų susisiekimas buvo atnaujintas tik kovo gale, todėl tais metais važiuojantieji Velykų švenčių iš Kauno ar į Kauną turėjo važiuoti pro Vilnių.

1940 m. balandžio mėn. 7 d. vakare apie 21 val., į Zarasus važiavęs autobusas Utenoje susidūrė su manevruojančiu garvežiu. Garvežys nušoko nuo bėgių, autobusas buvo labai apgadintas, nukentėjo du keleiviai. Moteriškei buvo sulaužyta koja, o vyrui išmušti dantys. Autobusą vairavęs vairuotojas liko sveikas.

1940 m. gegužės mėn. 4 d laikraštyje „Zarasų kraštas“ buvo paskelbtas  autobusų susiekimo tvarkaraštis Zarasų krašte. Iš jo matyti, kad iš Zarasų į Kauną per dieną buvo du reisai, iš Utenos į Dusetas ir į Vilnių buvo po vieną reisą, taip pat buvo  vienas reisas iš Rokiškio į Kauną.

Pagal Statistikos Biuletenį 1940 m. birželio mėn. Zarasų apskr. registruotas 1 autobusas, Vilniaus mieste – 55 autobusai, apskr. nei vieno registruoto autobuso, Utenos apskr. – 5, Ukmergėje – nė vieno, Kauno apskr. – 4, Kauno mieste – 186 autobusai.

Kęstutis Pletkus

Endnotes:
  1. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2021/06/1938-1.jpg
  2. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2021/06/1938.jpg

Source URL: https://ebus.lt/autobusu-eismas-prieskariu-zarasu-ezerenu-kraste-2/