Baltijos šalių transporto profesinių sąjungų susitikime aptarta viešojo transporto problematika
by Lina | 17 birželio, 2026 3:46 am
Birželio 11-12 dienomis Latvijos Rezeknės mieste vyko Baltijos šalių transporto profesinių sąjungų susitikimas. Jame dalyvavo Latvijos profsąjungos pirmininkė Inga Vėjina, profsąjungos atstovai iš regioninių autobusų parkų, UAB „Ukmergės autobusų parkas“ pirmininkas Olegas Ivanovas, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Bareiša, UAB ,,Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, pirmininko pavaduotojas Darius Borovskis, komiteto nariai Jurgita Frankaitė, Vladimir Bezin, „Vilniaus viešasis transportas“ Darbininkų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Liutauras Arnastauskas, tarybos nariai: Edgaras Prakapavičius, Saulius Saulevičius. Estijos profsąjungų pirmininkas Ullar Kallas, Parnu, Talino, profsąjungos atstovai, taip pat Lenkijos Poznanės profsąjungos pirmininkas Andrej Janiszak ir ETF Lenkijos regionų atstovė Monika Blaszcak.
I. Vėjina pasveikino susirinkusiuosius ir pabrėžė, jog metai buvo sinkūs, vyko daug susitikimų su Vyriausybe, politikais dėl situacijos keleivinio transporto bendrovėse. „Vyriausybė yra paskelbusį ne vieną konkursą vežti keleivius priemiesčio maršrutais, daug kur tebevyksta teismai. Vyko derybos dėl šakinės kolektyvinės sutarties ir sutarėme, kad vairuotojams nuo birželio 1 d. bus mokama 6,50 eurų už valandą. Anksčiau vairuotojams buvo mokama 5 Eur. Nesutikus Vyriausybei mokėti vairuotojams didesnius atlyginimus, vyko protestai prie Seimo. Padėtis autobusų parkuose finansiškai nestabili, vairuotojai dirba viršvalandžius nuo 200 iki 250 val. per mėnesį. Dar viena problema su BOLT bendrove, kur dirba trečiųjų šalių piliečiai. Pagal turimą informaciją, 2025 m. BOLT yra registruota Estijoje ir yra uždirbusi 38 mln. pelno. Reikalavome, kad jiems būtų sudaromos Darbo sutartys ir nustatomas atlyginimų dydis. Latvijoje minimalus atlyginimas nustatytas 740 eurų, vidutinis atlyginimas 1140 eurų“, – kalbėjo I. Vėjina.
B. Bučelis priminė, kad 2024 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino veiklos strategiją 2025-2028 m., kurioje numatė: sustiprinti darbdavių bei darbuotojų atstovavimą ir padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį bent iki 30 proc. visų darbuotojų, kuriems gali būti taikomos kolektyvinės sutartys; Įtvirtinti darbo užmokesčio skaidrumo mechanizmą, siekiant užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą; Padidinti baudas už darbo teisės pažeidimus, siekiant atgrasyti darbdavius nuo darbo teisės pažeidimų, stiprinti darbuotojų apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbe ir ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, siekti užtikrinant efektyvų valstybės interesus atitinkantį migracijos srautų valdymą, atnaujinti Lietuvos migracijos politikos kryptis, kuriomis vadovaujantis būtų priimami sprendimai dėl emigracijos mažinimo, grįžtamosios migracijos skatinimo, darbo imigracijos srautų reguliavimo, didesnis darbuotojų atstovų vaidmuo bei apsauga. siekiant stiprinti socialinį dialogą, siūloma nustatyti darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose; Aiškiai apibrėžti darbuotojų atstovų teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus bei kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo.
„Jau nuo 2025 m. dalyvauju Lietuvos trišalėje taryboje, kur priimami darbo teisės aktų pakeitimai, buvo svarstomas klausimas dėl minimalaus atlyginimo dydžio pakėlimo nuo 2027 m. sausio 1 d. 12 proc. pagal Lietuvos banko rekomendacijos. Ruošiami Darbo kodekso pakeitimai dėl darbuotojų atstovų įtraukimo į Valstybės ir Savivaldybių bendrovių valdybas, kuriems priešinasi darbdavių atstovai. Artimiausiu laiku, vadovaujantis Darbo kodekso 107 straipsniu, bus naikinami dienpinigiai, o vairuotojui išvykus į komandiruotę užsienyje, jie negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio. Lietuvos trišalėje taryboje buvo svarstoma iki 2028 m. įvesti vieningą elektroninį bilietą, kuris apimtų įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens transportą bei pavėžėjimo ir transporto dalijimosi paslaugas. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai pateikti svarstyti Seimui. Jungtinio bilieto sistema leistų keleiviams ne tik planuoti kombinuotas keliones, bet ir atsiskaityti už jas vienoje platformoje. Esu pasiūlytas dalyvauti darbo grupėje teikiant pasiūlymus, nes ES yra numačius skirti 9 mln. eurų įgyvendinimui. Susisiekimo ministerija žada investuoti 440 mln. eurų į elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrą, viešąjį transportą. Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios kartu su 25 proc. nacionaliniu prisidėjimu sudarys apie 884 mln. eurų investicijų laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d.“, – kalbėjo B. Bučelis.
Jis pristatė permainas bendrovėje „Kauno autobusai“, kur paskirtas naujas generalinis direktorius Mindaugas Tarasevičius. Keitėsi ir kitų vadovų sudėtis. „Vadovaujantis Darbo kodekso 169 str. 3 d. sausio 30 d. pasirašyta Darbo tarybos susitarimas. Bendrovėje dirba 1090 darbuotojų, iš jų 450 profsąjungos narių. Vidutinis I ketvirčio darbo užmokestis bruto 2346 eurų. Iš jų vairuotojų – 2 424 eurų, darbininkų – 1 932 eurų, specialistų – 2 385 eurų“, – sakė B. Bučelis.
2026 m. balandžio 10 d. pasirašyta Kauno rajono trišalė taryba, patvirtinti nuostatai ir atstovavimas. pagal kompetenciją savivaldybės lygmeniu užtikrinti nuolatinį dialogą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų bei valdžios institucijų. Pirmas Trišalės tarybos posėdis numatytas birželio 17 d.
„Gegužės mėnesio 12 d. susitikau su Seimo pirmininku ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, aptarėme autobusų vairuotojų apmokėjimo už 3-5 val. pertrauką, nes dažniausiai darbdaviai moka tik vairuotojams už vairavimą numatant atlyginimo dydį“, – kalbėjo B. Bučelis.
Liepos 25 d. Vilniuje įvyks Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XVIII suvažiavimas, kuriame dalyvaus 144 delegatai ir keturių metų kadencijai bus renkamas pirmininkas.
U. Kallas kalbėjo, jog Vyriausybei pateiktas įstatymas, kad darbdaviai taikytų suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojams per savaitę būtų suteikta 10 val., kuria garantuos darbdaviai. Likusias valandas darbuotojui nebus mokama už viršvalandžius ir bus siūloma keisti darbo sutartis dirbti 0,25 etato.
Estijoje vyksta derybos, kad minimalus atlyginimas turėtų sudaryti 50% vidutinio atlyginimo dydžio. Estijos trišalėje taryboje sutarta, kad 2026 metais būtų 45% , o 2027 m. – 50% .
Estijoje vairuotojų vidutinis atlyginimas transporto sektoriuje yra bruto 1 450 eurų pagal pasirašytą Šakinę kolektyvinę sutartį, kuris kiekvienais metais indeksuojamas 50 eurų. 2025 m. I ketvirčio duomenimis, valandinis tarifinis atlyginimas yra 12,60 Eur, nemokamas kintamas atlyginimo priedas.
A. Janiszak pasakojo, jog Lenkijoje veikia 3 profesinių sąjungų centrai. Autobusų vairuotojų valandinis tarifinis atlyginimas 10 eurų už valandą. Bendromis pastangomis profsąjungos išsikovojo, kad Lenkijoje vairuotojai į pensiją galėtų išeiti nuo 60 metų. „Sutarėme, kad vairuotojams maksimalus savaitės darbo laikas yra 48 val., už viršvalandžius apmokama 1,5 tarifu“, – sakė A. Janiszak.
Rezeknės autobusų parke, kur vyko susitikimas, dirba 150 darbuotojų. Bendrovė privatizuota 2023 m., nupirkti autobusai MAN, MERSEDES, TEMSA. Autobusų vairuotojams mokama 10 eurų už valandą ir šiuo metu vairuotojų netrūksta, vairuotojų vidutinis amžius – 55 metai.
Susirinkusieji aptarėme rezultatus Baltijos šalyse. Lenkijos profsąjungos pakvietė į spalio 6 d. Poznanės mieste vyksiančią konferenciją, kurioje dalyvaus Europos sąjungos Federacijos vadovybė.
2027 m. birželio metais Lietuvoje yra numatytas 18 tas Baltijos šalių profsąjungų susitikimas.
Bronius Bučelis
Source URL: https://ebus.lt/baltijos-saliu-transporto-profesiniu-sajungu-susitikime-aptarta-viesojo-transporto-problematika/