Diskutavo apie žmonių su individualiais poreikiais galimybes keliauti
by Lina | 21 spalio, 2026 6:46 am
Spalio 20-ąją keleivių vežėjai autobusais bei traukiniais pakviesti dalyvauti Nacionaliniame nuotoliniame forume „Neribotas mobilumas: kaip pakeisti Lietuvos transporto žemėlapį?“.
Prieinamumas – svarbu
Forumo dalyvius pasveikino Susisiekimo ministerijos viceministras Lukas Paškevičius, kalbėjęs apie tai, jog transporto prieinamumas yra viena svarbiausių gyvenimo kokybės dalių, taip pat – kaip svarbu žmonėms su individualiais poreikiais judėti savarankiškai.
„Pritaikyto transporto reikia ne tik žmonėms su individualiais poreikiais – jo reikia ir vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikais ir kiekvienam iš mūsų tam tikrais gyvenimo etapais. Užtikrindami patogias sąlygas, prisidedam prie didesnio žmonių su negalia įsitraukimo ir lygių galimybių įgyvendinimo“, – sakė viceministras.
Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo ir inovacijų grupės patarėja Vaida Kazlauskienė pristatė pastaruoju metu transporto srityje įvykusius pokyčius – kalbėjo apie tai, kokia situacija buvo prieš keletą metų, ir kokia yra dabar.
Pranešėja priminė suinteresuotų pusių pasirašytą Memorandumą dėl transporto prieinamumo gerinimo, kitus įstatymų ar teisės aktų pakeitimus, pagerinusius žmonių su individualiais poreikiais judumo situaciją. Ji pasidžiaugė permainomis tolimajame susisiekime, kur vežėjai pastaruoju metu įsigijo per šimtą naujų autobusų su keltuvais.
Apie nuveiktus darbus pritaikant keliones lėktuvais individualių poreikių turintiems žmonėms, pagalbą keliaujant kalbėjo Oro uosto atstovai.
Jonavos patirtis
Patirtį gerinant judumo situaciją Jonavoje pristatė bendrovės „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas: „Savo pranešimą pavadinau „Patogumas visiems“ neatsitiktinai – vis dar vyrauja stereotipai, jog universalus dizainas reikalingas tik žmonėms su negalia, senjorams. Kaip rodo mūsų patirtis, tai yra patogu visiems“.
O. Urbanas priminė žingsnius, kurie nueiti Jonavoje universalaus dizaino link: „Visų pirma, dar 2012-aisiais rekonstravome autobusų stotį, kurią pritaikėme tiek judėjimo negalią turintiems žmonėms, tiek senjorams. Tuo metu turėjome dar nedaug žemagrindžių autobusų – viešojo transporto situacija buvo itin liūdna. Tegalėjome įsigyti vos po keletą tokių transporto priemonių. Žemagrindžius autobusus siųsdavome tik tuo reisu, kuriuo važiuoti pageidavo iš anksto į Informacijos tarnybą kreipęsi žmonės. Laikai keitėsi, 2016-ais priimtas sprendimas pirkti tik žemagrindžius autobusus tiek miesto, tiek priemiesčio kelionėms. Pirmuosius naujus nupirkome 2017-aisiais. Išsyk gavome grįžtamąjį ryšį iš keleivių – jų autobusuose ėmė sparčiai daugėti“.
Tuo „Jonavos autobusų“ kolektyvas neapsiribojo: 2019 m. įmonė dalyvavo projekte kartu su rajono savivaldybe, pradėjo diegti technologijas, skirtas palengvinti klausos, regos negalią turinčių keleivių judėjimui. 2021-aisiais visuose autobusuose įrengtos vidinės ir išorinės švieslentės, garso informavimo sistema. „Vieni pirmųjų Lietuvoje įdiegėme šią sistemą ir priemiesčio autobusuose. Šiuo metu visose rajono autobusų stotelėse suvesti GPS duomenys, visus pranešimus galima matyti bet kurioje rajono stotelėje“, – kalbėjo „Jonavos autobusų“ direktorius.
Jis pasidžiaugė, jog 2021 m. atvažiavo pirmieji elektriniai autobusai, kuriuos perkant techninėje specifikacijoje jau nurodyti reikalavimai dėl universalaus dizaino, nors tuo metu tai reglamentuojančios įstatyminės bazės dar nebuvo.
Šiuo metu gamintojams, iš kurių užsakomi nauji autobusai, keliami ne tik privalomi, bet ir rekomendaciniai reikalavimai: dėl žymėjimo Brailio raštu, dėl komfortiško važiavimo žmonėms su judėjimo negalia ir pan.
„Dar ne visi mūsų autobusai pritaikyti žmonėms su individualiais poreikiais, bet visais maršrutais važiuoja tik žemagrindžiai. Ne žemagrindžiai yra rezerve – tam atvejui, jei žemagrindžiai sugestų. Planuojame, jog iki 2029 m. turėsime 100 proc. žemagrindžių ir elektrinių autobusų, taip pat – integruotą bilietų sistemą“, – teigė O. Urbanas.
Pasak jo, vien tik „geležis“ žmonių su judėjimo negalia kelionių nepalengvina – labai svarbu ir vairuotojų, personalo mokymai. Jie įmonėje rengiami kasmet. „Be abejo, pakeisti stereotipus žmonių galvose nėra lengva. Vis dėlto manau, kad per mokymus galima mąstymą bei požiūrį pakeisti. Matome, jog jie duoda neblogų rezultatų“, – sakė įmonės vadovas.
O. Urbanas taip pat kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria. Viena iš jų – vandalizmo atvejai, įrangos gadinimas. Jos remontas užtrunka.
„LTG Link“: esminės permainos jau čia pat
Pranešimą „Universalaus dizaino link“ pristatė „LTG Link“ atstovas Ernestas Repšys. Jis priminė, jog nuo 2019 m. prasidėjo aktyvus pasirengimas, siekiant užtikrinti vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems keleiviams. Pranešėjas aptarė nuveiktus darbus per šį laikotarpį. „Matome, jog žmonės su individualiais poreikiais noriai naudojasi asistavimo paslauga, kurią turime keturiose didžiosiose stotyse. Iš anksto užsiregistravus, specialistas palydi žmogų iki traukinio, atvykus išlydi iš stoties iki viešojo ar kito transporto“, – kalbėjo E. Repšys.
„Įtraukėme prieinamumą į savo įmonės strategiją. Siekiame, kad į traukinį, nesvarbu, kokioje stotyje jis sustoja, žmogus galėtų įlipti savarankiškai, kad pagalba galėtų būti tik kaip priedas prie paslaugos“, – teigė E. Repšys.
Jis pasidžiaugė, jog į Lietuvą jau atvyko nauji traukiniai, kurie netrukus pradės vežti keleivius po Lietuvą. Prie žmonių su individualiais poreikiais prisidėjo ir bilietomatų projektas, kurį tobulinti padėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
„Norime modernizuoti visą traukinių parką. Senų traukinių netrukus nebeturėsime, tik įvykus nelaimei, naudosime juos kaip rezervinius. Senuosiuose, kurie dabar važiuoja į oro uostą, Šilutę, pradėjome įrenginėti keltuvus. Jau paleistas testinis toks traukinys, sulaukėme žmonių su individualiais poreikiais palaikymo. Tikimės, kad visais maršrutais žmonės su skirtingais poreikiais galės keliauti saugiai“, – kalbėjo „LTG Link“ atstovas“.
Žmonių su individualiais poreikiais kelionių patirtys
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės patarėja Lina Cicėnaitė pristatė pranešimą „Jungtinių Tautų asmenų su negalia komiteto rekomendacijų įgyvendinimo iššūkiai transporto prieinamumo kontekste“.
Ji kalbėjo apie nuveiktus darbus ir tam tikrus aspektus, kur turėtume pasistengti ir pasitempti. „Nepaisant pasiektos pažangos, dar nėra pakankamai pritaikytų transporto priemonių bei galimybių žmonėms keliauti“, – sakė L. Cicėnaitė.
Ji taip pat nurodė trukumus, apibrėžė problemas, su kuriomis žmonės su individualiais poreikiais susiduria dažniausiai, pateikė diskriminacijos faktus.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė pristatė žmonėms su individualiais poreikiais surengtos apklausos rezultatus. Anot jos, vis dar daugiausia žmonių, turinčių individualius poreikius, keliauja automobiliu, kur kas mažiau renkasi traukinius ar autobusus. Pranešėja aptarė priežastis, kodėl situacija yra tokia, kas galėtų ją pakeisti ar bent pagerinti.
Žmonės su negalia dalijosi savo kelionių tiek po Lietuvą, tiek ir po užsienį patirtimis.
Diskusijos
Diskusijose apie transporto pritaikymą žmonėms su individualiais poreikiais dalyvavo ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Jis aptarė situaciją tiek miesto, tiek tolimojo susisiekimo maršrutuose. Anot jo, šiuo metu iš 500 autobusų, vežančių keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, 120 yra su keltuvais.
„Klausėme tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių keleivių vežėjų – ar žmonės su judėjimo negalia naudojasi galimybe važiuoti? Sulaukėme atsakymo – per metus vienu autobusu vidutiniškai važiavo vienas-du keleiviai, t. y., daugiausia 250-260 keleivių per metus. To paties paklausėme ir priemiesčio maršrutais žmones žemagrindžiais autobusais vežančių įmonių. Atsakymas buvo panašus – pasitaiko atvejų, kai per mėnesį nevažiuoja nė vienas“, – dėstė LKVA prezidentas.
Pasak jo, naudotis viešuoju transportu labiausiai trukdo nepritaikyta infrastruktūra, nesutvarkytos stotelės, kur net neįmanoma pasinaudoti keltuvu. Net ir iškėlus žmogų neįgaliojo vežimėlyje, tolesnė kelionė dažnai neįmanoma dėl nepritaikytų šaligatvių ar net jų nebuvimo.
G. Nakutis taip pat kalbėjo apie tai, kad žmonės su judėjimo negalia savo keliones planuoti turėtų iš anksto – atvykus tą pačią dieną, bilietai į jiems skirtas vietas jau gali būti nupirkti.
O. Urbano teigimu, didesniuose miestuose ir miesteliuose infrastruktūra nėra prasta, vis dėlto periferijoje susiduriama su problemomis: „Vasarą turėjome atvejį, kai žmogus neįgaliojo vežimėlyje sumanė aplankyti kaime gyvenančius giminaičius. Vis dėlto, nuvažiavęs iki reikiamos stotelės, turėjo grįžti atgal. Ten buvo grioviai, žvyrkelis, kuriuo būtų tekę važiuoti apie pusantro kilometro. Tokios situacijos stabdo žmonių norą judėti. Jei tokiu būdu nutrauki suplanuotą kelionę, automatiškai atsiranda baimės“.
Poziciją apie infrastruktūrą, jos pritaikymą išsakė tiek žmonių su negalia, tiek Susisiekimo ministerijos atstovai.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: https://ebus.lt/diskutavo-apie-zmoniu-su-individualiais-poreikiais-galimybes-keliauti/