Draudikai: 7 iš 10 kelyje sugedusių automobilių tenka transportuoti remontui

rugpjūčio 25 03:44 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Ilgesnė ar trumpesnė kelionė su, rodos, techniškai tvarkingu automobiliu, gali baigtis visai neplanuotai. Dėl įvairių operatyviai nepataisomų gedimų ar pažeidimų apie 70 proc. nesklandumų kelyje patyrusių automobilių techninės pagalbos specialistams tenka transportuoti.

 

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, techninės pagalbos kelyje poreikis šiemet sumažėjo. Įmonė skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį tokios paslaugos prireikė apie 15 proc. mažiau vairuotojų.

„Palyginti senas Lietuvos lengvųjų automobilių amžius diktuoja ir gedimų rimtumą: dažniausiai sugenda varikliai ir jų komponentai, subyra pavarų dėžės, išbėga variklio aušinimo skysčiai ir galiausiai patys varikliai dėl to perkaista, nustoja veikti. Neretai pasitaiko, kad dėl elektros sistemos problemų transporto priemonė tiesiog nebeužsiveda. Taip pat vis dar dažnos bėdos su padangomis. Pastebime, kad vairuotojai dažniausiai nesivežioja atsarginės padangos, todėl jei iškyla problemų – net ir mokėdami ją pakeisti tiesiog neturi kuo“, – sako bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad variklio gedimas ar problemos su pavarų dėže yra pavojingi, nes automobilis gali pradėti trūkčioti, tampa sunkiau valdomas, gali staiga sustoti pavojingose vietose – sankryžose, ant tiltų, viadukų, kur prastai matosi kitiems eismo dalyviams.

„Bet kokiu netikėtu atveju svarbu nepasimesti. Stenkitės neprarasti šalto proto, o sugedusį automobilį savo jėgomis ar su pagalba iš šalies patraukite nuo važiuojamosios kelio dalies į kelkraštį. Būtinai pastatykite avarinius kelio ženklus, kad apie potencialią kliūtį būtų informuoti kiti eismo dalyviai, ir kvieskite pagalbą“, – primena ekspertas.

Padangos prakirtimas dažnu atveju irgi reiškia, kad automobilį iki jo remonto vietos teks gabenti specialia technika. Draudikai pastebi, kad jei atsarginei padangai automobilio bagažinėje ir būna suprojektuota speciali erdvė, ji dažnai išnaudojama kitų daiktų susidėjimui ar tiesiog užmirštama, kad ir atsarginė padanga yra pažeista.

„Į įvykio vietą atvykusiems techninės pagalbos specialistams būtų paprasčiausia tiesiog pakeisti padangą kita, bet arba vairuotojas tokios tiesiog neturi, arba kažkada įsimetė į bagažinę sugadintą kiaurą padangą ir tai užmiršo. Tuomet paaiškėja, kad yra ne viena pažeista padanga, o jau dvi ir nebelieka nieko kito, kaip automobilį transportuoti“, – sako A. Žiukelis.

Daug streso sukelia elektros bei degalų sistemų gedimai, dėl kurių automobilis gali netgi užsidegti. Pastebėjus dūmus po kapotu svarbu vengti įvažiuoti į degalines ar požemines stovėjimo aikšteles. Tokiu atveju rekomenduojama sustoti atviroje vietoje, skubiai išlaipinti žmones ir skambinti pagalbos numeriu 112. Ugnį galima pabandyti gesinti pačiam, iš pradžių vos pakeliant kapotą ir tik prislopinus ugnį – atidarant jį iki viršaus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet sausį-liepą bene dažniausia transporto priemonių gaisrų priežastis buvo elektros instaliacijos gedimai – 224 atvejai, tuo tarpu dėl degalų tiekimo sistemos gedimų užsidegė 36 transporto priemonės. Deja, paprastai automobilis visiškai sudega vos per 15-20 minučių, todėl nesulaukus greitos pagalbos ir nepavykus užgesinti pačiam, belieka jį išvežti į metalo laužą.

„Vertinant vairuotojus ištinkančių gedimų pobūdį nenuostabu, kad profesionalios techninės pagalbos poreikis kelyje neslopsta. Ne visada gali padėti draugai ir tikrai ne visada užtenka tiesiog kitos važiuojančios transporto priemonės su tempimo trosu. Dauguma atvejų automobilį tenka transportuoti į remonto ar stovėjimo vietą, todėl čia padėti gali tik profesionalai“, – sako A. Žiukelis.

Jo teigimu, visų gedimų išvengti neįmanoma, tačiau bent su dalimi problemų vairuotojai nesusidurtų, jei periodiškai, o ne tik prieš techninę apžiūrą, savo automobilį patikrintų servise ir neignoruotų atsiradusių pašalinių garsų, įsižiebusių įspėjamųjų lempučių ar kitokių neįprastų požymių.

BTA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka