Draudikai perspėja: netinkamai automobiliais vežami kroviniai – pavojus turtui ir sveikatai

rugpjūčio 06 03:53 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Taupydamas laiką bei pinigus, dažnas vairuotojas neretai yra linkęs savo lengvojo automobilio paskirtį pakeisti į krovininio ir salone, bagažinėje ar ant stogo vežti didelių gabaritų krovinius. Tačiau draudimo ekspertai perspėja – toks bandymas sutaupyti gali baigtis papildomomis išlaidomis, kadangi netinkamai vežant daiktus, pažeidžiamos kelių taisyklės, rizikuojama baudomis ir potencialia žala kitoms transporto priemonėms. Netinkamai pritvirtinti, išsikišę ar nepažymėti kroviniai, kartu, grasina tiek asmeniniam, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei, todėl specialistai pataria pasirūpinti derama sveikatos, pervežamo turto bei transporto priemonių apsauga.

 

Kiekvieno pareiga ir atsakomybė

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, didelių gabaritų krovinių vežimas vasarą ypač aktualus. Dalis gyventojų ilgesniam laikui kraustosi į sodybas, o vėliau grįžta į miestus, kiti važiuoja atostogauti ir automobilius pakrauna laisvalaikio priemonėmis – dviračiais, paspirtukais, vandens pramogų įranga.

„Pastebime, kad į lengvuosius automobilius vairuotojai dažniausiai krauna lentas, įvairius namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, be to, šiuo metu ypač padaugėja poilsiautojų, kurie atostogoms vežasi įvairius daiktus pramogoms. Šie kroviniai neretai gabenami ant stogo, pravėrus bagažinės dangtį, tačiau tinkamai nepasirūpinus saugumu. To priežastis – užmaršumas, atsiradusių papildomų gabaritų neįvertinimas, o pasekmės – nukenčiantis turtas arba sukelti eismo įvykiai“, – komentuoja R. Bieliauskas.

Pasak draudiko atstovo, tinkamas krovinių vežimas yra ne tik kiekvieno vairuotojo atsakomybė, bet ir pareiga. Jų laikymosi tvarką reglamentuoja Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET), nurodančios, kaip automobilyje turėtų būti gabenami daiktai.

„Veždami krovinį, vairuotojai privalo tiek pastarąjį gerai pritvirtini, tiek ir neviršyti leidžiamo transporto priemonės svorio. Be to, daiktai turi būti tinkamai pažymėti, jei išsikiša už KET numatytų automobilio gabaritų. Lengvojo automobilio masė su kroviniu ir keleiviais neturi viršyti 3,5 tonos, o vežami daiktai nebloginti vairuotojo matomumo, transporto priemonės stabilumo, neuždengti žibintų, nekristi, nesivilkti. Svarbu ir tai, jog toks gabenimas nekeltų pavojaus eismo dalyvių saugumui, turtui, negadintų kelio, eismo reguliavimo įrenginių“, – apie KET reglamentavimą kalba pašnekovas.

Stabdant skriejančio daikto svoris – gerokai didesnis

Tinkamai gabenant krovinius, privalu pasirūpinti, jog jie būtų tolygiai pakrauti, antraip automobilis praras stabilumą. Apie tai primenantis R. Bieliauskas priduria, jog daiktus svarbu ir pažymėti, jei šie išsikiša iš automobilio šono bent šiek tiek, o iš priekio ar galo išlenda daugiau kaip metrą.

„Sudėti lentas į saloną ir jas iškišti pro langus nėra pats saugiausias variantas. Nepatartina ir bagažinę pakrauti didžiuliu šaldytuvu, dėl kurio pastarosios dangtį teks pririšti prie įrenginio. Toks gabenimas – tik žingsnis iki nelaimės. Verčiau krovinius sudėti į priekabą, kurią, turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galima tempti iki 750 kg bendrojo svorio. Ji ne tik užtikrins saugumą, bet ir leis išvengti administracinės atsakomybės, nes netinkamas daiktų vežimas gali užtraukti baudą iki kelių šimtų eurų“, – pastebi ekspertas.

Tačiau, anot R. Bieliausko, baudos tikimybė – tik lašas jūroje, palyginus su pavojumi gyvybei, kuriai grasina nepritvirtini kroviniai.

„Kuomet automobilis juda keliu, viduje esančius daiktus veikia kinetinė jėga, kurią paaiškina fizikos dėsniai. Sakykime, salone ant galinės sėdynės padėtas 1 kg sveriantis krepšys. Važiuojant 50 km per valandą greičiu ir atsitrenkus į nejudančią kliūtį, krepšys į priekį skries 96 kg galia. Belieka įsivaizduoti, kokias pasekmes sukeltų ne toks lengvas krovinys, o, tarkime, 20 kg sverianti nepritvirtinta komoda. Tikimybė tokiu atveju likti gyviems išties menka“, – perspėja draudiko atstovas.

Žalą gali tekti dengti patiems

Dažnas vairuotojas, pro pirštus žiūrėdamas į vežamų krovinių saugumą, rizikuoja sukelti tiek pavojų keleivių sveikatai, tiek ir turtui. R. Bieliauskas tikina, jog pirmoji grėsmė neretai neįvertinama, o į antrąją žiūrima atsainiai – esą draudimas padengs visus nuostolius.

„Bet kokia trečiajam asmeniui padaryta žala valdant transporto priemonę yra atlyginama privalomojo draudimo, kurį sudaro ir civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pavyzdžiui, vežant nepritvirtintą dviratį ir jam nukritus ant kito automobilio, atlyginame už apgadintą turtą, tačiau žala kroviniui nėra kompensuojama“, – sako draudiko atstovas.

Pašnekovas papildo: vadovaujantis įstatymu, įvykio kaltininko automobilyje esančio bagažo arba už užmokestį vežamo krovinio nuostoliai taip pat nėra kompensuojami. Tačiau tokiems daiktams sukelta žala nukentėjusiojo transporto priemonėje yra atlyginama.

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka