Eismo įvykių grandinė – kas yra kaltininkai ir nukentėjusieji masinėse avarijose?

lapkričio 17 04:46 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Daugiau nei dviejų transporto priemonių susidūrimai miestų gatvėse – neretas reiškinys, ypač nukritus termometrų stulpeliui ir esant slidžiai kelio dangai. Viena iš tipinių situacijų tokiais atvejais – susidūrimų grandinė, kuomet vienas automobilis, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkia į važiuojantį priekyje, o šis savo ruožtu stukteli į esantį priešais. Kartais tokia grandinė nusitęsia ir per 3-4 ar net dar daugiau automobilių, todėl tokiose situacijos gali kilti nesutarimų dėl avarijos kaltininkų ir eismo įvykio deklaracijų pildymo. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas paaiškina, kas tokiose masinėse avarijose yra laikomi kaltininkais ir kaip tokiose situacijose vertėtų elgtis nukentėjusiems vairuotojams.

Anot R. Bieliausko, grandininės avarijos įprastai įvyksta sankryžose, laukiant žalio šviesoforo signalo. Pasak eksperto, vienam paskui kitą susidūrus keliems automobiliams, kaltės daugeliu atveju nepavyks išvengti pirmajam, kuris trenkėsi į priekyje važiuojantį ar stovintį automobilį. Visgi, jis gali būti pripažintas ne vieninteliu eismo įvykio kaltininku.

„Kelių eismo taisyklės labai aiškiai nurodo, kad automobiliai turi važiuoti nuo kitų transporto priemonių laikydamiesi saugaus atstumo. Jis turėtų būti toks, kad leistų išvengti susidūrimo net ir tuomet, jei priekyje važiuojanti transporto priemonė būtų priversta staiga stabdyti. Taigi argumentas, kad priekyje važiuojantis automobilis staiga stabdė, dėl to į jį atsitrenkta, atsakomybės išvengti nepadės. Išimtis galėtų būti tyčiniai priekyje važiuojančio automobilio veiksmai – kelio blokavimas ar chuliganiškas vairavimas, tačiau tokios aplinkybės nustatomos retai“, – pažymi R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, kitaip traktuojamos situacijos, kuomet smūgių grandinė sukeliama vienam automobiliui atsitrenkus į stovinčias transporto priemones – pavyzdžiui, spūstyje. Tokiu atveju kaltininkas būtų vienas – pirmojo atsitrenkusio automobilio vairuotojas. Tuomet visų nukentėjusių transporto priemonių vairuotojai eismo įvykio deklaraciją turėtų pildyti būtent su šiuo eismo įvykio kaltininku.

„Be abejo, tais atvejais, kai eismo įvykyje dalyvauja daugiau automobilių, išauga tikimybė, kad vairuotojai nesutars dėl tam tikrų avarijos aplinkybių, skirtingai interpretuos įvykius. Tokioje situacijoje nelieka nieko kito, kaip kviesti policijos pareigūnus, kurie nustatytų visas eismo įvykio aplinkybes. Jei dėl avarijos aplinkybių ir jos kaltininkų dalyviai sutaria, eismo įvykio deklaracijos gali būti pildomos savarankiškai“, – primena R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, pildant eismo įvykio deklaracijas savarankiškai, labai svarbu kuo aiškiau nurodyti visas avarijos aplinkybes, nubraižyti eismo įvykio schemą, joje tiksliai nurodyti dalyvavusius automobilius, o užpildytus dokumentus visoms pusėms pasirašyti. Tokioje situacijoje gali praversti ir atskiras rašytinis paaiškinimas, kuriame detaliai nurodoma eismo įvykio eiga, kiek smūgių buvo ir kita svarbi informacija. Be to, R. Bieliauskas pataria užfiksuoti ir vaizdinius įrodymus – nufotografuoti ar nufilmuoti automobilių išsidėstymą ir padėtį po eismo įvykio, taip pat padarytus nuostolius.

„Aiškinantis eismo įvykių aplinkybes labai padeda ir vaizdo registratorių medžiaga, todėl juos taip pat visuomet patariame naudoti. Jie gali padėti išvengti nesusipratimų ir greičiau nustatyti tikruosius avarijos kaltininkus. Beje, sudėtingų aplinkybių eismo įvykių deklaracijas pildyti paprasčiau naudojantis elektroninių deklaracijų platforma. Eismo įvykius deklaruoti internetu draudimo bendrovės siūlo naudojantis svetaine www.draudimoivykiai.lt“, – primena R. Bieliauskas.

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka