Keleivių vežėjai aptarė transporto priemonių pritaikymo žmonėms su negalia problemas

by Lina | lapkričio 29, 2021 6:31 am

Lapkričio 26-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija pakvietė keleivių vežėjus pasitarti dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms su skirtingomis negaliomis kriterijų. Pasitarime taip pat dalyvavo „Altas komercinis transportas“ atstovai Edvardas Radzevičius ir Edmund Lisovski bei Savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė.

LKVA prezidentas Gintaras Nakutis priminė, jog Susisiekimo ministerija sudarė darbo grupę dėl transporto pritaikymo žmonėms su negalia. Joje dalyvaujantys specialistai iki 2022-02-01 d. turėtų parengti kriterijus, kuriuos turės atitikti naujai įsigyjami miesto, priemiesčio bei tarpmiesčio vežimams skirti autobusai. „Pagrindinis klausimas, kurį turėtume aptarti – ar turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai miesto ir tarpmiestiniams autobusams, ar visi tolimojo susisiekimo autobusai turėtų būti pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia“,  – sakė G. Nakutis.

Keleivių vežėjai kalbėjo apie tai, kad žmonėms su judėjimo negalia turi būti pritaikyti miesto bei priemiesčio vežimams skirti autobusai. Sudėtingiau – su tolimojo susisiekimo autobusais, kurių pritaikymas kainuoja brangiau, be to, koją kiša ir ne visur žmonėms neįgaliojo vežimėliuose pritaikyta infrastruktūra.

Bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas priminė Skandinavijos šalių patirtį, kur žmonės su negalia dažniausiai naudojasi transporto pagal iškvietimą paslauga: „Net jei vežėjai įsigis žmonėms su judėjimo negalia pritaikytus autobusus, bet nebus tinkamai pritaikytos infrastruktūros pakelės miestuose bei miesteliuose, problema nebus išspręsta. Nesakau, kad nereikia pritaikyti tolimojo susisiekimo autobusų žmonėms su judėjimo negalia, tik reikalavimas, kad turėtų būti pritaikyti visi, mano supratimu yra perteklinis“.

TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius kalbėjo, jog bendrovės „Kautra“ ir TOKS turi po tris, Mažeikių autobusų parkas – vieną žmonėms su judėjimo negalia pritaikytus autobusus: „Kasmet per vasaros sezoną siunčiame juos reguliariais maršrutais į Nidą, į Palangą, Šventąją. Negalėčiau pasakyti, kad keliaujančiųjų neįgaliojo vežimėliuose būtų daug ar jų daugėtų“.

E. Lisovski priminė direktyvoje įteisintus reikalavimus, kaip žmonėms su skirtingomis negaliomis turi būti pritaikyti autobusai, kokie teisės aktai reglamentuoja transporto priemonių pritaikymą: „Turime didelę patirtį dirbdami su Skandinavijos rinka. Šių šalių vežėjai užsako autobusiukus, kuriuose ir keletas neįgaliesiems skirtų vietų, norvegiškame standarte įprastai numatyta daugiau komforto sunkiau judantiems keleiviams. Maždaug pusė Europos šalių veža žmones su negalia užsakomuoju transportu, kuriuos iš dalies kompensuoja valstybė, kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, reikalaujama, kad būtų pritaikyti visi autobusai, antraip vežėjas negalės vykdyti valstybės užsakymų. Lietuva turėtų pasirinkti, kuriuo keliu eiti“.

Jo teigimu, dažnas reikalavimas autobusams, naudojamiems Skandinavijos šalyse ar Latvijoje – kilnojamas pandusas. Vežėjai prieš dieną sužino, kad keliaus žmogus vežimėlyje, dirbtuvėse išima sėdynes ir sumontuoja pandusą. Viena neįgaliajam skirta vieta įprastai užima keturių įprastų sėdynių vietą. Sudėtingiau, kai keleiviai vyksta elektriniais vežimėliais, kurie užima daugiau vietos, todėl kai kurios šalys, pavyzdžiui, Šveicarija ar Vokietija, nacionaliniu lygmeniu didina reikalavimus plotui, kuris skiriamas neįgaliojo vežimėliui pasistatyti.

Pasak E. Lisovski, regos ar klausos negalią turintiems žmonėms specialiųjų reikalavimų Reglamente nėra, šiuos reikalavimus įprastai suformuoja savivaldybės, įsigyjančios autobusus. Dažniausi reikalavimai dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms su regos negalia – Brailio raštas ties sėdimomis vietomis ar Stop mygtuku.

E. Radzevičiaus teigimu, šalys nuėjo skirtingu keliu ir dėl to, jog skiriasi jų gyventojų skaičius. „Jungtinėje Karalystėje daug gyventojų, žmonės su judėjimo negalia aktyvūs. Skandinavija nuėjo kitu keliu galbūt todėl, kad jose gyventojų tankis mažesnis. Matome, jog kuriasi dvi skirtingos žmonių su negalia vežimo sistemos. Mūsų šalyje didelė problema ir nepritaikyta miestų, miestelių infrastruktūra. Manau, vežimas nuo durų iki durų žmonėms su negalia būtų kur kas patogesnis variantas“.

G. Nakutis priminė, jog ketinama numatyti reikalavimus ir dėl transporto infrastruktūros pritaikymo statant ar rekonstruojant pastatus ar tiesiant kelius. Siekiama pritaikyti ne tik fizinę bet ir informacinę infrastruktūrą.

Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, svarbiausia vežant žmones su negalia turėtų būti žmogiškumas – jei norima padėti žmogui su judėjimo negalia, visada galima rasti būdų kaip tai padaryti.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

Source URL: https://ebus.lt/keleiviu-vezejai-aptare-transporto-priemoniu-pritaikymo-zmonems-su-negalia-problemas/