by Lina | 22 lapkričio, 2021 5:01 am
Lapkričio mėnesį Jungtinėje Karalystėje įvykusioje 26-oje Klimato kaitos konferencijoje žengti ryžtingi žingsniai siekiant mažinanti taršą, labiausiai paliečiantys transporto sektorių. Susitikimo metu priimtas susitarimas dėl visiško perėjimo prie nulinės emisijos automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių. Prie šios deklaracijos prisijungė ir Lietuva. Apie tai, ką tai reiškia transporto srities verslui, komentuoja Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andriukevičiūtė-Buzė.
Pasak Transporto inovacijų asociacijos (TIA) direktorės Rugilės Andriukevičiūtės-Buzės, šio žingsnio laukta ilgai ir tai stiprus signalas automobilių pramonei pereiti prie švarios gamybos: „Vadinamojoje COP26 deklaracijoje numatyta sukurti švaresnį transportą ir pasiekti nulinę emisiją pasauliniu mastu iki 2040-ųjų metų arba anksčiau. Svarbu tai, kad apie problemas jau ne tik kalbama, bet ir priimti konkretūs sprendimai. Dėl švaresnio transporto susitarė visos suinteresuotos pusės – transporto ministrai, pasaulinių transporto organizacijų, automobilių pramonės, transporto paslaugų organizavimo įmonių atstovai”.
Skaičiuojama, kad transportas sukuria apie ketvirtadalį viso pasaulio CO2 emisijų, todėl akivaizdu, kad pokyčiai turi būti greiti ir efektyvūs. Pagal ES susitarimus Lietuva jau turi su tvarumu susijusių įsipareigojimų, kuriuos turi įvykdyti iki 2030-ųjų metų. Šiuo tikslu plečiamas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklas (iki 2030 m. Lietuvoje bus įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų), vyksta elektrifikacija geležinkelių transporte, skatinama rinktis alternatyvias transporto priemones. Tačiau ekspertų nuomone to tikrai nepakanka.
Ryškus infrastruktūros trūkumas
Kelyje link aplinkai draugiško transporto yra susiduriama su įvairiais iššūkiais. Vienas pagrindinių – reikiamos infrastruktūros trūkumas. Transporto inovacijų asociacijos direktorė atkreipia dėmesį, jog verslas jau ieško būdų mažinti aplinkos taršą ir transformuojasi į nulinio poveikio aplinkai modelį, tačiau vis dar pasigendama aktyvaus valstybės vaidmens sprendžiant infrastruktūros klausimus.
„Verslui tranzicija nebus paprasta, o ją tik dar labiau apsunkina aiškios vizijos dėl plataus masto infrastruktūros nebuvimas. Kyla klausimai: ką darysime su sunkiasvoriu transportu? Ar tikrai pakaks tik įkrovimo stotelių? Kokia ilgalaikė vizija dėl pastočių išdėstymo ir galios prieinamumo visoje Lietuvoje? Kaip derinsime atsinaujinančiais šaltiniais varomų variklių įkrovimo infrastruktūrą? Iki šiol priemonės, skatinančios elektra varomų transporto priemonių įsigijimą bei įkrovimo stotelių įrengimą, nebuvo labai veiksmingos“, – teigia Rugilė Andriukevičiūtė-Buzė.
Pasak TIA vadovės, verslas savo poreikiams nori įsigyti elektromobilių, įsirengti įkrovimo stoteles, bet dažnai atsiremia į gilesnius elektros galios prieinamumo apribojimus: „kalbant apie komercinį transportą, net ir pasaulio rinkoje trūksta komerciškai patrauklių masinio vartojimo sprendimų. Todėl norint turėti greitkeliais riedančius elektra arba vandeniliu varomus vilkikus, turime sulaukti ir gamintojų pasiūlymų ir užtikrinti infrastruktūros prieinamumą“.
Spalio mėnesį Vilniuje vykusiame tarptautiniame Transporto inovacijų forume, infrastruktūros trūkumo klausimą kėlė ir Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius.
“Svarbu ne tik sukurti žaliąsias alternatyvas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų praktiškai įgyvendinamos, patogios, priimtinos ir prieinamos. Jei kalbame apie elektromobilius, tai tam reikalinga infrastruktūra, pakankamai platus greitojo įkrovimo stotelių tinklas. Lietuvoje tokių stotelių tinklas plečiasi, tačiau išlieka nepakankamas tam, kad būtų galima pasiekti proveržį skatinant šio tipo transportą“, – Forume kalbėjo V. Sinkevičius.
Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, Transporto inovacijų asociacija, atstovaujanti verslą yra pasirengusi dialogui ir kviečia viešąjį sektorių kartu kurti veiksmingas priemones, kurios būtinos siekiant užtikrinti darną tarp žmogaus veiklos ir aplinkos.
Source URL: https://ebus.lt/klimato-kaitos-kontekste-istorinis-zingsnis-transporto-sektoriui-ar-lietuva-tam-pasiruosusi/
Copyright ©2024 Ebus.lt unless otherwise noted.