Lietuvos susisiekimo sektorius planuoja esminę transformaciją įgyvendinant ES Žaliąjį kursą

spalio 14 03:45 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič ministerijos reguliavimo srities įmonių vadovams pristatė siekį parengti plačią susisiekimo sektoriaus programą, kurios tikslas – transformuoti susisiekimo sektorių pagal Europos Sąjungos Žaliąjį kursą, padėti sektoriui atsigauti po COVID-19 krizės ir šiam tikslui panaudoti naujai kuriamo ES fondo investicijų galimybes.

„Europos Sąjungai skiriant didelį dėmesį klimato kaitos mažinimui ir Žaliajam kursui, transporto sektorius turi didelį potencialą savo projektais prisidėti prie šios politikos įgyvendinimo. Lietuvos susisiekimo sektoriui tai taip pat reiškia dideles galimybes įgyvendinti savo programą – transformaciją į žaliąjį susisiekimą ir pasinaudoti numatomu ES finansavimu“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevič.

Su ministerijai pavaldžių įmonių vadovais ministras J. Narkevič aptarė susisiekimo sektoriaus projektus, kurie būtų svarbiausi Lietuvoje įgyvendinant ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Šį planą rengia Europos Komisija (EK), įgyvendindama ES atsako į COVID-19 krizę priemones, taip pat numato  fondą jam finansuoti. Rengiant šį planą EK liko tik paskutiniai derybų etapai.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto sektorius yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų, viena susisiekimo sektoriaus reformos krytis galėtų būti žalioji transporto sektoriaus pertvarka – skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, plėtojant alternatyvių degalų užpildymo ir įkrovimo infrastruktūrą, planuojant investicijas įvairiose transporto šakose. Pavyzdžiui, galimos investicijos alternatyvių degalų užpildymo infrastruktūros plėtrą visame šalies kelių tinkle, į ,,Rail Baltica“ statybas ir geležinkelių tinklo elektrifikavimą, į oro ir jūrų transporto infrastruktūros tobulinimą stiprinant aplinkosaugą, taip pat ir į kitus projektus, prisidedančius prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo  mažinimo ar kitų aplinkosaugos tikslų.

Kita reformos kryptis galėtų būti orientuota į skaitmeninimą susisiekimo sektoriuje – e. mobilumo projektus, 5G ryšio diegimą transporto koridoriuose ir kitas susijusias priemones.

Pasak ministro, ši transformacija turės apimti ir miestus. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija turi puikią praktiką, kaip skiriant investicijas darnaus judumo planams padėti miestams įgyvendinti konkrečius tikslus, mažinant aplinkos taršą ir skatinant darnų judumą.

 „Naujuoju fondu Europos Sąjunga mums sukuria galimybę transformuoti Lietuvos susisiekimo sektorių. Numatome dvi pagrindines kryptis – sektoriaus Žaliąjį kursą bei skaitmeninimą ir inovacijas, kurios suteiks pagrindą susisiekimo sektoriui kurti aukštą pridėtinę vertę. Planuojame parengti vieną plačią susisiekimo sektoriaus programą, kad būtume pasirengę įgyvendinti didelius pokyčius, atitinkančius ir kuriamo fondo tikslus“, – teigė  ministras J. Narkevič.

Preliminarios EK rengiamo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritys – ekonominė, teritorinė ir socialinė sanglauda, žalioji ir skaitmeninė pertvarka, sveikata, konkurencingumas, atsparumas, produktyvumas, švietimas, tyrimai ir inovacijos, sumanus, tvarus ir įtraukus augimas, užimtumas ir investicijos, finansinių sistemų stabilumas.

Susisiekimo ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka