Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo susirinkime apie naujai įsigaliojusius įstatymus ir darbuotojų problemas

by Lina | 20 sausio, 2020 5:02 am

Sausio  17 d. Kaune vykusiame Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo susirinkime dalyvavo Bronius Bučelis, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė, Lietuvos Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Lietuvos dokininkų sąjungos pirmininkas Romas Liaudanskis, UAB „Kauno autobusai“  darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkas narys Dainius Kizis, UAB, „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga Solidarumas pirmininkas Jonas Petraška, Lietuvos vežėjų sąjungos pirmininkas Petras Grebliauskas, UAB TOKS Darbininkų sąjungos pirmininkas Viktoras Antanavičius, Lietuvos profesinių sąjungų aljansas pirmininkas Audrius Cuzauskas, Lietuvos vėžėjų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Grebliauskas.

 

Forumo susirinkime informuota, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Vyriausybės priimtu nutarimu minimalus atlyginimas nustatytas 607 eurų, o krovininio transporto vairuotojams – koeficientas 1,65 nuo minimalaus atlyginimo dydžio. Į  Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą laišku kreipėsi trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Prezidento prašoma tarpininkauti  siekiant subalansuoto bei proporcingo sprendimo dėl vairuotojų darbo apmokėjimo, kuris užtikrintų geresnes darbo sąlygas, bet nežlugdytų verslo. 2020 metais transporto sektoriaus laukia keturi smūgiai – MMA didinimas, padidėjusios išlaidos darbuotojų užmokesčiui, brangstantys degalai ir ES suvaržymai transporto sektoriuje pagal Mobilumo paketo reikalavimus. Briuselyje vykusiose derybose dėl Mobilumo paketo nuostatų jau pasiektas susitarimas, kuris, išankstiniais duomenimis, bus maksimaliai nepalankus Lietuvos transporto ir logistikos verslui. Krovininio transporto bendrovės kelia verslą į Lenkiją, todėl  Lietuva įveda vadinamąjį išėjimo mokestį verslams, kurie keliami iš šalies. Pelną uždirbančio turto ar visos veiklos perkėlimas nuo šiol prilyginamas verslo pardavimui rinkoje. Susimokėti išėjimo mokestį pirmiausia gali tekti vežėjams, kurie atvirai sako, kad dėl vietos politikų mokesčių sprendimų ir Briuselio idėjų kraustosi į užsienį ir kuo toliau, tuo masiškiau. Steigti įmones Lenkijoje jiems padedantys tarpininkai teigia, kad joks vienkartinis mokestis transportininkų nesustabdys, o ir patys vežėjai svarsto schemas, kaip jį apeiti.

Lietuvos profesinių sąjungų aljansas pirmininkas Audrius Cuzauskas informavo, kad 2019 metais Darbo ginčų komisija išnagrinėjo daugiau kaip 100 bylų dėl vairuotojams neišmokėtų atlyginimų ir dokumentų klastojimo. Krovininio transporto vairuotojams priteista ir išmokėta daugiau kaip 300 tūkst. eurų.  Krovininio transporto bendrovės daugiausiai vairuotojams moka grynaisiais pinigais, tai būna sunku įrodyti teismuose identifikuojant jų parašus žiniaraščiuose. Teismai yra priėmę sprendimus kreiptis į Prokūratūrą. Dėl to siūloma Forumo vardu kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir pradėti patikrinimus krovininio transporto bendrovėse, siekiant nustatyti, kaip vykdomas Vyriausybės nutarimas dėl mokėjimo vairuotojams.

UAB TOKS Darbininkų sąjungos pirmininkas Viktoras Antanavičius paminėjo, kad kolektyvinės sutartis įmonėje nėra pasirašyta ir vairuotojams mokamas šiek didesnis negu minimalus atlyginimas. Be to, daugelyje keleivinio transporto bendrovių mokama vairuotojams tik už vairavimą ir kitas darbo laikas nėra apmokamas. Forumas priėmė sprendimą kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo misteriją pagal priimtos Direktyvos 96/71/EB[1], kad vairuotojams turi būti apskaitomas visas darbo laikas.

Forumo pirmininkas Bronius Bučelis priminė, kad Seimas priėmė Viešųjų pirkimo ir vidaus įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. Savivaldybės nuo šiol pačios galės spręsti, kokiu būdu parinkti keleivių vežėjus:-skelbti konkursą ar sudaryti vidaus sandorį su Savivaldybės valdoma įmone. Taip įmonės galės paprasčiau atnaujinti transporto priemonių parkus, pasirašyti sutartis dėl bankų kreditų.

Teisininkė  Jovita Jančiauskienė pateikė informaciją dėl įsigaliojančių įstatymų: Darbo santykiai darbdavio bankroto atveju. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja DK 62, 63, 149 ir 200 straipsnių[2] bei kitų įstatymų pakeitimai, Tėvystės atostogos. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja DK 133 str. 1 d. pakeitimai[3], kuriais numatoma, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, o šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

Primintina, kad po 2020 m. liepos 1 d. nebebus taikoma DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 8 d. nuostata, pagal kurią darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki minėtos dienos, t.y. 2020 m. liepos 1 d.

2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo pakeitimai[4], aktualūs kelių transporto ir geležinkelio transporto įmonėms. 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos verslininkus bauginančios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 571 straipsnio nuostatos dėl kvotų užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, nustatymo.

2020 m. gegužės 1 d. įsigalios Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos dėl profesinės rizikos vertinimo, darbuotojų instruktavimo, apmokymo ir kt[5]. bei nuostatos dėl potencialiai pavojingų įrenginių sąvokos, taip pat naudojimo bei priežiūros[6]. Susiję pakeitimai atlikti ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme[7] bei Administracinių nusižengimų kodekse[8]. Taip pat keičiasi administracinės nuobaudos už administracinius nusižengimus pažeidus darbo įstatymus.

Lietuvos Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pateikė informaciją dėl dienpinigių jūrininkams atsisakymo, vadovaujantis TDO konvencijos 4.5 taisyklėmis, kad jūrininkai turėtų socialines garantijas ir socialinę apsaugą. Siūloma atšaukti Vyriausybės nutarimu patvirtintas taisykles, kurios iškreipia dienpinigių esmę, nuo jų nemokamos socialinės draudimo įmokos. Taip pat pritarta, kad nebūtų privatizuojamos strateginės įmonės reorganizuojant jas į akcines bendroves. Forumas pateiktiems siūlymams pritarė.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Jonas Petraška kalbėjo apie tai, kad bendrovėje diskrimuojami autobusų vairuotojai. Bendrovė įsigijo naujų autobusų, bet jie apdraudžiami tik civilinės atsakomybės draudimu, įvykus autoįvykiui, vairuotojas apmoka 3 mėnesių atlyginimo žalos dydį. Be to, profesinė sąjunga nėra kviečiama dalyvauti posėdžiuose, kvalfikacinėse komisijose, kai svarstoma darbo santykių ir darbo užmokesčio klausimai.

UAB „Kauno autobusai“ profesinės sąjungos atstovai kalbėjo apie tai, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pasirašyta Viešųjų paslaugų sutartis su Kauno miesto savivaldybe. Susitarta, kad kiekvienais metais bus indeksuota 1 km. kaina ir nustatyta darbuotojų atlyginimų pakėlimui darbo užmokesčio fondas, kuris bus indeksuojamas kiekvienais metais. Šio metu vyksta kolektyvinės derybos su bendrovės administracija. 2019 m. pasirašyta 4 metams kolektyvinė sutartis, kuri galioja darbuotojams.

Kitas Forumo susirinkimas numatytas Vilniuje UAB TOKS balandžio 17 d.

Bronius Bučelis

Source URL: https://ebus.lt/lietuvos-transporto-darbuotoju-profesiniu-sajungu-forumo-susirinkime-apie-naujai-isigaliojusius-istatymus-ir-darbuotoju-problemas/

---