Šiaulių autobusų stotis tarpukariu

by Lina | 17 balandžio, 2021 4:12 am

Kaip yra žinoma, Šiauliuose autobusų stotis buvo atidaryta 1929 m. 

1928 m. rugsėjo mėn. 16 d. laikraštyje MOMENTAS buvo išspausdinta štai tokia žinutė:

„Šiauliuose bus steigiama automobiliams stotis, kur visi automobiliai su važiuotų, o paskirtų laiku išvažiuoti.

Tuo reikalu Miesto Valdyba kam nors atiduos koncesijos keliems metams tokią stotį įrengti.

Esant įrengtais stočiai, galima bus eiti ir prie kainų sutvarkymo. Dabartiniu momentu kai kurie automobilių savininkai progai pasitaikius ima gerokai…  Šiaip ar taip Šiaulių mieste automobilių stoties įrengimas duotų daug naudos ir patogumo žmonėms.”

Sunku dabar pasakyti, kaip buvo vykdomi miesto valdžios nutarimai, bet praėjus pusei metų tame pačiame laikraštyje buvo išspausdinta informacija apie tai, kad lapkričio mėn. 3 d. Miesto tarybos posėdyje priimtas nutarimas steigti Šiauliuose automobiliams stotį. Įrengimo darbus nurodyta vykdyti Miesto Valdybai. Laikraščio žurnalistui pasikalbėjus su burmistru susidarė vaizdas, kad tokia stotis greitu laiku bus įsteigta.

Praėjus dar pusei metų, 1929 m. gegužės mėn. 31 d., Šiaulių miesto tarybos narių posėdis priėmė dar vieną nutarimą: Šiauliuose steigti autobusams stotį. Jos įrengimas bus atiduotas iš varžytinių privatiems asmenims. Jau tuo reikalu išdirbtas ir taisyklės.”

1930 m. kovo mėn. 5 d. miesto taryba patvirtino privalomą įsakymą apie autobusų ir automobilių važiavimo tvarką Nr. 43, o jis paskelbtas 1930 m. 03-19 d. Įsakyme rašoma:

„1. Visi kursuojantys verslo tikslu į provinciją autobusai Šiaulių mieste tegali sustoti tik automobilių stoty. Jei krovininis automobilis veža ir keleivius, jam privalomi visi šio įsakymo  nuostatai taikomi autobusams.

2. Autobusų išvykimo iš stoties laikas turi būti griežtai suderintas su viešai paskelbtu tvarkaraščiu, kuris išdirbamas bendrai su Šiaulių miesto valdyba ir autobusų savininkais.

3. Jei autobusas dėl svarbios priežasties negali nustatytu laiku iš stoties išeiti, tai šitą turi būti pranešta stoties vedėjui ne vėliau kaip 3 val. prieš išvykimą. Jo vieton jei galima stoties vedėjas skiria kitą autobusą.

4. Prieš išeinant iš stoties mašinos turi būti šoferio apžiūrėtos ir paruoštos kelionei.

5. Autobusuose draudžiama vežioti asmenis sergančius užkrečiamosiomis ligomis, neblaivius asmenis, sprogstamasias ir greit degančias medžiagas.

6.Autobusuose draudžiama rūkyti.

7. Šunis galima vežti tik su savininku, kitiems keleiviams neprotestuojant. Šuo turi turėti antsnukį, ir vedamas su pavadžiu.

8. Vežti daugiau keleivių ir bagažo nei nustatyta – draudžiama.

9. Automobilių savininkai turi pildyti visus valdžios ir savivaldybių įstaigų vėliau išleistus įsakymus ir taisyklės, kurios liečia automobilių judėjimą.

10. Autobuso polingio vidurys turi būti apšviestas elektros lempos.

11. Iš oro aiškiai matomoj vietoj turi būti nurodyta autobuso važiuojama šalį ruožas ir eilinis 15 cm dydžio numeris.

12. Mokestis už keleivių ir krovinių vežimą nustatomas autobusų savininkų miesto Valdybai dalyvaujant ir viešai skelbiamas.

13. Nuolat važiuojamųjų bet kuriuo ruožu autobusų savininkai pakeitę važiuojamąjį ruožą apie tai turi pranešti stoties vedėjui

14. Už stovėjimą stoty automobilių savininkai turi mokėti Miesto Tarybos nustatytą mokestį.

15. Smulkią stoties vidaus tvarką nustato Šiaulių Miesto Valdyba.

16. Nepildantieji šio privalomojo įsakymo Šiaulių Miesto valdybos bus baudžiami iki 200 lt.

17. Šis privalomas įsakymas pradeda veikti 7 dieną, jį paskelbus.

l. e. p. Burmistro pav. S. Petuchauskas

sekretorius Br. Bubinas“ (Kalba netaisyta)

1929 m. liepos 15 d. N8583 veikiausiai buvo parašytas projektas po šio privalomojo įsakymo.

1930 m. balandžio 19 d. spaudoje pasirodė feljetonas apie Šiaulių autobusų stotį. Perskaičius jį, pagalvoji, kad tos autobusų stoties taisyklės buvo patvirtintos pačiu laiku…

1932 m. žurnale „Savivaldybė” Nr. 12 gruodžio mėn. radau štai tokią žinutę:

„Šiaulių mieste yra autobusų stotis, kuri įsteigta

1929 m. privačio asmens koncesijos teisėmis, trims metams, stotis tvarkoma, prisilaikant miesto savivaldybės išleistų tam reikalui priv. įsakymų ir taisyklių. Už koncesijos teisę miestas gauna 8350l t.per metus” (kalba netaisyta). Na, iš šios žinutės sužinojau bent tiek, kiek miestas iš tos stoties pelno turėjo…

Praėjus  dviems metams, 1934 m. rugpiūčio 19 d., spaudoje pasirodė štai toks straipsnelis, pavadintas „Šiaulių vargai ir bėdos”, o jame rašoma:

„Šiauliai autobusų stoties neturi. Turi tik autobusų kiemą. Vadinamoji stotis – beformis barakas nuo tvano laikų nematęs remonto.

Vasarą kasa padaroma lange, žiemą-koridory. Laukiamas, bufetas – vienos ašaros.

Miestas su 30 tūkstančių gyventojų, trečias Lietuvos miestas, dar iki šiol neįstengė turėti padoresnės auto stoties.

Prieš kelis metus pažadėjo naują stotį parūpinti miesto savivaldybė žadėjo ir koncesininkas, bet žadai, žadais ir nuėjo…” (kalba netaisyta)

Kol kas neaišku, ar per penkerius metus ta stotis susidėvėjo, ar čia aprašoma sena stotis, kurią valdė koncesininkas ir mokėjo į miesto kasą 8350 lt už koncesiją…. įdomi istorija.

Internete taip pat radau vieną įdomią nuotrauką (jos originalas yra Šiaulių AUŠROS muziejuje). Rašoma, kad ši nuotrauka daryta 1929 m. rugsėjo 8 d. Žiurint į šią nuotrauką neatrodo, kad aplinka būtų nauja. Užrašas virš įvažiavimo vartų byloja:  „Automobilių stotis”…

1934 m. liepos mėn. 22 d. išspausdintas Šiaulių autobusų tvarkaraštis, kuriame yra ir autobusų (automobilių) stoties adresas: Šiauliai, Varpo g. 5. Įdomu tai, kad į Kuršėnus, Raseinius per Pakapą, Tytuvėnus, Šiluvą šeštadieniais nenuvažiuosi. O kodėl? Todėl, kad šiais maršrutais vežė žydai, kurie šeštadieniais nedirbo.

Praėjus dviem metams, 1936 m. rugpjūčio mėn. 2 d. pasirodė informacija, kad nuo liepos 24 d. Šiaulių autobusų stotis perkelta į naują vietą – Tilžės ir Stoties gatvių kampe. Galima sakyti, sugrąžinta į seną vietą, juk nuo Pirmojo pasaulinio karo iki 1929 m. autobusai ir važiavo maždaug nuo tos vietos ( prie „Tilžės” viešbučio).

Kyla klausimas: kodėl reikėjo perkelti stotį iš Varpo g. 5, kur ji buvo įsikūrusi ne taip seniai? Galbūt pasikeitė konsesininkas, o gal miesto valdžios planai?

1937 m. rugpiūčio mėn. 22 d.spaudoje pasirodė straipsnelis, pavadintas „Plentų valdyba statys Šiauliuose autobusų stotį?” :

„Teko patirti, kad Plentų valdyba rimtai yra susirūpinusi didelės autobusų stoties Šiauliuose statymų. Pradžioje buvo kalbama, kad autobusų stotis bus statoma Dvaro gatvėje, kur bus statomi pašto rūmai, bet dabar, esą, stotis projektuojama statyti Stoties gatvėje, buvo. Kagano fabriko patalpose. Kad su stotimi būtų patogesnis, iš Stoties gatvės į Pagyžių gatvę būsianti pravesta nauja gatvė, kuri eisianti per patį stoties vidurį.

Neseniai Šiauliuose lankėsi Plentų valdybos inžinieriai ir technikai, kurie esą, padarę reikalingus matavimus.

Naujoji stotis bus įrengta už 2 – 3 metų… ”

Parengė Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

 

Source URL: https://ebus.lt/naudojimosi-siauliu-autobusu-stotimi-taisykles-tarpukariu/

---