Pusė ES valstybių atsisako palmių aliejaus ir jo produktų biodegaluose

by Lina | rugpjūčio 27, 2021 3:56 am

Palmių aliejaus gavyba yra viena iš pagrindinių atogrąžų miškų kirtimo priežasčių pasaulyje. Dažniausiai palmių giraitės yra sodinamos išnaikintuose atogrąžų miškų plotuose. Beveik pusė Europos Sąjungos valstybių, siekdamos mažinti neigiamą poveikį miškams, jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar palmių riebalų rūgščių distiliato (PFAD) naudojimo biodegaluose, atskleidė Žaliosios politikos instituto atlikta valstybių politikos apžvalga. Kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Lietuva?

Palmių aliejus yra gausiausiai gaminamas augalinės kilmės aliejus pasaulyje. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2018 metais šio aliejaus pasaulyje buvo pagaminta maždaug 71 mln. tonų. Dėl didelio jo poreikio palmių plantacijos plečiamos atogrąžų miškų sąskaita, taip sukeldamos neigiamas pasekmes tiek klimato kaitai, tiek ir gyvūnų populiacijoms – orangutangai, nykštukiniai drambliai ir Sumatros raganosiai atsidūrė ant išnykimo ribos.

„Daugiau kaip pusė viso į ES importuojamo palmių aliejaus yra naudojama biodegalams. Pavyzdžiui, 2018 m. maždaug 3,5-4 mln. tonų palmių aliejaus buvo panaudota transporto kurui. Be to, užfiksuota, kad jo naudojimas degaluose paaugo 3 proc., kai tuo tarpu panaudojimas maistui ir gyvūnų pašarui susitraukė 11 proc. Tai rodo, kad palmių aliejaus ir jo produktų naudojimas nėra tvarus“, – pastebi Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.

Jo teigimu, tokie aplinkosauginiai motyvai paskatino Europos Sąjungą priimti naują Atsinaujinančios energijos direktyvos redakciją (vadinamą RED II direktyva), kuri įpareigoja ES šalis iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti biodegalų, susijusių su didele netiesioginio žemės naudojimo keitimo (NŽNK) rizika. Šiuo metu tokiais laikomi tik iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai. Vis dėlto, direktyva palieka teisę atskiroms valstybėms narėms anksčiau sumažinti tokio tipo biodegalų dalį iki nulio.

ES valstybių politika

Žaliosios politikos institutas atliko ES šalių, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos politikos apžvalgą, kuria siekė identifikuoti, kokios šalys vis dar pripažįsta palmių aliejų ir PFAD kaip tinkamus biodegalų šaltinius transporte ir kokiomis reguliacinėmis normomis jos vadovaujasi. Paaiškėjo, kad dalis šalių, nelaukdamos ES RED II direktyvoje numatyto termino, ėmėsi iniciatyvos gerokai anksčiau apriboti jų naudojimą biodegaluose.

Beveik pusė ES šalių jau pašalino arba yra priėmusios sprendimą palaipsniui pašalinti palmių aliejų ir jo produktus iš biodegalų rinkos. Žaliosios politikos instituto duomenimis, palmių aliejaus biodegaluose jau yra atsisakiusi Norvegija ir tokios ES šalys kaip Austrija, Belgija ir Prancūzija. Palaipsniui palmių aliejaus atsisako Danija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija. Biodegaluose naudoti PFAD jau draudžia aštuonios valstybės: Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vengrija, Liuksemburgas, Norvegija ir Slovėnija. Palaipsniui PFAD taip pat atsisako Danija, Vokietija, Italija ir Portugalija.

„Tiesa, dažniausiai valstybės tiesiogiai palmių aliejaus ar PFAD naudojimo biodegalų gamybai neuždraudžia, o skatina rinktis kitas alternatyvas, pavyzdžiui, panaikinant anksčiau palmių aliejui ir PFAD galiojusias lengvatas. Tuomet jų naudojimas tiesiog netenka ekonominės prasmės.

Ambicingiausią politiką demonstruoja Prancūzija, griežtai draudžianti palmių aliejaus pagrindu gaminamus produktus įtraukti į biodegalų gamybą nuo 2020 m. pradžios. Be to, Prancūzijos Ekologinio ir solidaraus perėjimo ministerija yra parengusi nacionalinę 2018-2030 m. strategiją kovai su miškų kirtimu, pagal kurią palmių aliejus įvardijamas kaip vienas pagrindinių faktorių, lemiančių miškų naikinimą“, – teigia R. Lapinskas.

Reglamentavimas Lietuvoje

Anot Žaliosios politikos instituto vadovo, Lietuva yra tarp valstybių, kurios neskuba atsisakyti nei palmių aliejaus, nei PFAD vartojimo. Tiesa, pastaraisiais metais siūlymas nelaikyti palmių aliejaus ir jo šalutinių produktų biodegalais kelis kartus buvo užregistruotas Seime, bet nesulaukė pritarimo.

Šiuo metu Lietuva yra priėmusi sprendimą leisti palmių aliejų naudoti biodegaluose iki 2024 metų. Vėliau palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais. Tiesa, įstatyme minimas tik pats palmių aliejus, todėl aplinkosaugininkai nerimauja, ar tokie patys reikalavimai bus taikomi ir PFAD.

„Šiuo klausimu Lietuva atsilieka nuo didelės dalies ES valstybių. Kai kalbama apie mūsų vietinius miškus ir jų kirtimą – demonstruojame susirūpinimą. Kai grėsmė kyla atogrąžų miškams, galvos pernelyg nesukame ir ramia sąžine naudojame palmių aliejų. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad aplinkosauginiai klausimai sienų neturi ir tai, kas vyksta kitame pasaulio krašte, vieną dieną atsilieps ir mums.

Negana to, kad Lietuva ir taip nepasiekia transporto sektoriui iškeltų atsinaujinančios energijos naudojimo tikslų, dar ir importuojame netvariai pagamintą ir biodegalų idėjos prasmę iškreipiantį transporto kurą. Be to, mūsų šalies pasirinkimas naudoti įvežtinius biodegalus neigiamai atsiliepia mūsų žemdirbių galimybėms pasinaudoti vietinių auginamų kultūrų teikiamu potencialu. Tokiu būdu praleidžiama galimybė vietinėje rinkoje turėti pigesnę ir švaresnę biodegalų alternatyvą“, – sako R. Lapinskas.

Source URL: https://ebus.lt/puse-es-valstybiu-atsisako-palmiu-aliejaus-ir-jo-produktu-biodegaluose/