by Lina | 28 rugsėjo, 2022 3:56 am
Rugsėjo 26-ąją Seime vyko Ekonomikos komiteto klausymai dėl tolimojo susisiekimo reformos. Dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, vežėjų atstovai.
Klausimą pristatė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Anot jo, rengiant pertvarką, buvo svarbu nepridaryti klaidingų sprendimų, tam daug bendrauta su socialiniais partneriais.
Keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais reformos esmę pristatė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Aleksandras Stupenko. Jis priminė projekto derinimo ir rengimo eigą, svarstymus, kokį modelį taikyti rengiant tolimojo susisiekimo pertvarką. Jo teigimu, ministerijos pasiūlytas modelis – konkursų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimas, bet keleivių vežėjai pasiūlė liberalaus patekimo į rinką modelį, jų siūlymas – reguliuojama rinka, kai leidimai išduodami esamiems vežėjams, jau jų turimiems maršrutams, o naujai į rinką ateinantys vežėjai gautų leidimus naujiems maršrutams.
Kalbėjusysis pristatė pagrindines pasirinktojo modelio nuostatas, kriterijus dėl maršrutų ir autobusų išvykimo dažnumo, viešųjų paslaugų sutarčių tolimojo susisiekimo maršrutuose reglamentavimą, reikalavimus autobusų stotims ir pan. A. Stupenko priminė, kad naujasis modelis, jei būtų patvirtintas Vyriausybės ir priimtas Seime, įsigaliotų 2023 m. vasario 1 d.
M. Tarnauskas priminė, jog keleivių vežėjai pasiūlė pereinamąjį laikotarpį, per kurį dabartiniams vežėjams, turintiems sutartis su LTSA, nereikėtų sudaryti sutarčių su autobusų stotimis, jiems būtų išduotas neterminuotas leidimas vežti keleivius. Pasak jo, tokiu būdu dabartiniams vežėjams būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, jos neužtikrintų vienodų konkurencijos sąlygų visiems vežėjams. Be to, keleivių vežėjai nesutinka ir su nuostata, jog autobusai negalėtų išvykti likus 10 min. iki traukinio maršruto ir 10 min. po jo.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijai (LKVA) priklausančių vežėjų poziciją pristatė prezidentas Gintaras Nakutis. Jo teigimu, pertvarka prasidėjo po Konkurencijos tarybos sprendimo dėl laisvo patekimo į rinką, tačiau viskas virto didžiule sistemos reforma. „Jei problemų kilo dėl pateikimo į rinką, tai reikėtų ir spręsti. Jei yra trūkumų dabartinėje sistemoje, jie turėtų būti įvardinti, pasakyta, kas blogai, tik tada pradėta reforma. Buvo paskelbtas studijos dėl tolimojo susisiekimo ateities pirkimas, kur būtų sudėlioti esminiai dalykai, tačiau vėliau nuspręsta, kad neverta tam švaistyti lėšų. Darome reformą neturėdami informacijos, nežinodami, ko siekiame. Paslauga gyventojams tiekiama taip gerai, kaip tik galima esant tokioms sąlygoms, kodėl reikia reformuoti visą sistemą? Kam keisti tai, kas gerai funkcionuoja? Baiminamės, kad visų pirma problemų kils keleiviams – šalies gyventojams“, – sakė G. Nakutis.
Jo siūlymas – pirmiausia nustatyti, kokiomis kryptimis derėtų eiti, tik tada vykdyti reformą. „Ar būtina griauti tai, kas buvo sukurta? Turime „įvažinėtus“ maršrutus, sugeneruotus keleivių srautus. Po reformos viskas bus išbalansuota. Daug kam nepasirengta, daug ko nežinome“, – teigė G. Nakutis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius pabrėžė, jog pagrindinis reformos tikslas turėtų būti geresnė paslauga keleiviams: „Ar galima teigti, jog dabartiniai vežėjai piktnaudžiavo kainomis, kėlė jas, ar paslauga buvo prasta? Atrodo, jog ne. Galbūt norime konkurencijos iš rytų, kad ateitų nauji žaidėjai su rusiškais pinigais? Žinome ir tokių faktų. Dabar šalyje ir taip daug chaoso, vyksta karas, esame pafrontės zonoje. Kas bus, jei ir tolimojo susisiekimo rinkoje padarysime chaosą? Kaip politikas už tai atsakyti nenorėčiau. Galbūt pereinamasis laikotarpis būtų logiška išeitis?“.
Pasak M. Tarnausko, dabartiniai vežėjai nori važiuoti taip, kaip važiavo, tačiau ministerija privalo užtikrinti konkurenciją rinkoje, nėra teisinio pagrindo pereinamajam laikotarpiui.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislov Kondratovič pabrėžė, jog ministerija nerado teisinio pagrindimo variantui, kurį siūlo vežėjai. „Konkurencijos tarybos išsakyta problema – pernelyg uždara tolimojo susisiekimo rinka, neleidžianti patekti naujiems vežėjams“, – teigė SM atstovas. K. Starkevičius priminė, jog šiuo metu rinkoje dirba 48 įmonės, todėl kalbėti apie tai, kad nėra konkurencijos, negalima.
Konkurencijos tarybos atstovė Medeina Augustinavičienė kalbėjo, jog diskusija vyksta nuo 2014 m. „15 ar net daugiau metų nusistovėjęs „karteliuko“ modelis. Visi išsidalino rinką, sutartys pratęsiamos iš metų į metus, jokie judesiai rinkoje nevyksta. Konkurencija skatina inovacijas, todėl nereikia rinkos uždaryti aklinai. Taip gimė tyrimas, kurį baigėme 2020 m. Koks modelis bus pasirinktas, ar visai liberalus, ar kaip anksčiau, tik konkursai būtų periodiniai, kas tiek ar tiek metų, atsižvelgus į investicijų atsipirkimą ir panašiai, mums nėra svarbu, preferencijų neturime. Rinkai buvo duoti signalai, kad reikalingi pokyčiai“, – sakė M. Augustinavičienė.
K. Starkevičius priminė, jog Konkurencijos taryba pritarė ir elektros rinkos liberalizavimui, kuris atnešė šaliai daug chaoso. „Ar, įvykdę tolimojo susisiekimo rinkos liberalizavimą, nesulauksime dar vienos „Perlas energijos“? Nesakau, kad elektros rinkos liberalizavimas buvo klaida, tačiau jis vyko netinkamu laiku, jei ne karo sąlygos, viskas būtų buvę gerai. Ar nenutiks kas nors panašaus ir su transportu?“, – retoriškai klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
„Linavos“ Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius pristatė asociacijos poziciją. „Visų pirma norėčiau replikuoti Konkurencijos tarybos atstovei – mūsų supratimu, uždara rinka yra ne dabar, ji atsiras, jei pokyčiai bus įgyvendinti. Dabar turim rinkoje 48 vežėjus, o tada atsiras du ar trys vežėjai, mažųjų tikrai neliks. Norėčiau priminti, kad latviams reformos įgyvendinti nepavyksta jau daugiau nei dešimtį metų, ar nenutiks kas nors panašaus ir Lietuvoje? KTK pataisose nieko nekalbama apie regioninį transportą, ar nebus taip, jog po metų įvykus regioninio transporto pertvarkai, tolimojo susisiekimo rinka vėl bus sujaukta? Ar nederėtų sulaukti regioninio transporto pertvarkos, tik po to galvoti apie tolimojo susisiekimo reformą? Todėl mes, vežėjai, ir prašome pereinamojo laikotarpio“, – pabrėžė R. Martinavičius.
Teisininkė Aurelija Varpučinskė uždavė klausimą Konkurencijos tarybos atstovei – ar buvo nagrinėtas klausimas, kad rinka nebūtų uždaryta, bet dabartiniams vežėjams būtų palikta teisė veikti, tik sudarytos sąlygos patekti į rinką naujiems žaidėjams. „Tai siūlė ir LKVA, ir „Linava“ – negriauti dabartinės situacijos, įgyvendinti reformą kitu būdu, leidžiant patekti į rinką naujiems vežėjams. Pagal dabartinę reformą, visi šiuo metu esantys rinkoje vežėjai tarsi nušluojami nuo stalo ir pastatomi prie vienodos pozicijos, nors įdirbis nėra vienodas“, – sakė A. Varpučinskė.
M. Augustinavičienė pabrėžė, jog Konkurencijos taryba paliko kompetenciją dėl būsimo modelio spręsti Susisiekimo ministerijai. LTSA atstovas Justas Rašomavičius priminė, jog dabartinis variantas dėl liberalaus patekimo į rinką buvo pasiūlytas vežėjų, jį reikėtų greičiau įtvirtinti, nes teismo sprendimo įgyvendinimo terminas nenumaldomai artėja.
Bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas priminė, jog rinka ir dabar nėra visai uždara, per pastaruosius metus buvo organizuota keletas konkursų dėl maršrutų aptarnavimo. Be to, vežėjai patys nusistato kainas, jos jau dešimtį metų nėra reguliuojamos. „Norėčiau priminti, jog pokyčiai pirmiausia atsilieps keleiviams. Daug žmonių kasdien laukia autobusų, suplanavę kelionę darbą ar iš jo, tai yra gyvas mechanizmas. Kai įsigalios kabinetuose sukurta tvarka, parinkti maršrutai, tinkamai neįvertinus, kas vyksta realiai gyvenime ar kelyje, neišvengiamai kils chaosas. Klausimas – kodėl tie žmonės turės patirti labai didelius nepatogumus, kol išsispręs juridiniai klausimai? Iki spalio 31 d. turi būti paruošti poįstatyminiai aktai, tačiau dar neaišku, kas juose bus sudėliota dėl juridinės naštos, uždedamos savivaldybėms ir vežėjams. Prašytume dar kartą atidžiai persvarstyti reformą, norėčiau priminti, jog teismo sprendimai įpareigoja atlaisvinti rinką arba įteisinti ją įstatymais“, – priminė G. Pakusas.
V. Kondratovič pabrėžė, jog nesirengiama griauti maršrutų sistemos, žadama palikti nusistovėjusius. G. Nakutis suabejojo, ar tai – įmanoma, kadangi be maršrutų, dar yra ir tvarkaraščiai, kuriuos po reformos reikės keisti. „Pavyzdžiui, šiuo metu maršrutu Vilnius-Kaunas“ veža keturi vežėjai, turime devyniolika reisų. Remiantis KTK pakeitimais, kiekvienas vežėjas šiame maršrute turės turėti po septynis reisus. Tai – nerealu, liks vienas, du arba trys vežėjai“, – sakė G. Nakutis.
Jis priminė, jog, remiantis teismo sprendimu, dabartinis teisinis reguliavimas įtvirtintas ne įstatyme, o poįstatyminiuose aktuose. „Jei sprendimas būtų priimtas Seime ir įtvirtintas KTK, galbūt nereikėtų drastiškos reformos, klausimas būtų išspręstas paprasčiau? Galbūt būtų galima pagalvoti apie tokią galimybę. Kyla klausimų – kodėl diskriminuojami dabartiniai vežėjai, kodėl jiems reikia sukurti „laukinių vakarų kas pirmas atbėgs“ situaciją? Taip neturėtų būti“, – kalbėjo LKVA prezidentas.
K. Starkevičius sakė išgirdęs ir ministerijos, ir vežėjų poziciją. „Transportas yra strateginis valstybės objektas, turime apie tai pagalvoti. Manau, Seimas svarstys galimybę įtvirtinti įstatymais nuostatas, kurios buvo reguliuojamos poįstatyminiais aktais. Turime pasirinkti tinkamiausią išeitį visiems“, – pabrėžė Seimo narys.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: https://ebus.lt/seimo-ekonomikos-komiteto-pirmininkas-apie-tolimojo-susisiekimo-pertvarka-ar-neturesime-antrojo-perlas-energija/
Copyright ©2024 Ebus.lt unless otherwise noted.