by Lina | 29 rugsėjo, 2026 3:46 am
Metas, kada visas viešasis transportas turės būti varomas alternatyviais degalais, sparčiai artėja. Keleivių vežėjų manymu, atnaujinimo tempai šalyje kol kas pernelyg lėti. Ar bus spėta iki 2029-ųjų pakeisti visus iškastiniu kuru varomus autobusus – eBus.lt paklausė Susisiekimo ministerijos specialistų. Į pateiktus klausimus atsako susisiekimo viceministras Lukas PAŠKEVIČIUS.
– Seimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta, kad nuo 2027 m. didžiuosiuose miestuose viešasis transportas turėtų būti varomas alternatyviais degalais, Alternatyvių degalų įstatyme (ADĮ) – nuo 2029-ųjų. Šie terminai sparčiai artėja – ar ministerija, vertindama dabartinį atnaujinimo tempą, mano, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti terminai bus pasiekti?
– Viešojo transporto dekarbonizacijos skatinimas vykdomas nuosekliai, pasitelkiant kompleksines – reguliacines, investicines ir papildomas priemones.
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 15 straipsnyje dviem etapais (nuo 2021 m. ir nuo 2026 m.) nustatyti ir griežtėja privalomi reikalavimai perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, kurie turi užtikrinti nustatytą švarių transporto priemonių dalį, atliekamuose viešuosiuose pirkimuose. Tiek savivaldybės, tiek privatūs vežėjai, autobusų parkus, kuriais teikiamos viešosios keleivių vežimo keliais paslaugos nuosekliai turi atnaujinti į varomus alternatyviaisiais degalais.
Pagal Įstatymo nuostatas, nuo 2026 m. visi įsigyjami autobusai (t.y., perkami ar jų nuomos paslauga) turi būti 100 proc. netaršūs, t.y., autobusai turi būti varomi elektra, vandeniliu, biometanu ar kitais alternatyviaisiais degalais.
Lygiagrečiai netaršių, alternatyviaisiais degalais varomų, autobusų platesnis naudojimo skatinimas yra vykdomas teikiant finansinę paramą jų įsigijimui (taip pat vykdyta ir pirmoji tokia priemonė Lietuvoje, kai buvo skatinama ne tik įsigyti, tačiau ir perdaryti autobusus iš iškastiniais degalais varomų į netaršius – varomus elektra.
Elektriniams arba vandeniliu varomiems autobusams, vykdantiems keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, šiuo metu yra taikoma iki 75 proc. kelių naudotojo mokesčio lengvata, o nuo 2027 m. bus taikomi daugikliai nustatytam elektroninės kelių rinkliavos dydžiui, įskaitant elektra, vandenilio dujomis, biometanu varomas transporto priemones.
Siekiant spartesnio viešojo kelių transporto žalinimo pokyčio, svarbus ne tik pačių autobusų atnaujinimas, tačiau ir platesnis jo naudojimo paskatinimas. Tam (tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygiu) taip pat suplanuota ir vykdoma nemažai priemonių bei skiriamas finansavimas, pvz., nemokamas viešasis transportas, viešojo transporto juostų atnaujinimas ir plėtra, autobusų pirmumo sankryžose sprendimai, stotelių atnaujinimas, autobusų tvarkaraščių suderinamumas, autobusų maršrutų peržiūra, derinimas ir efektyvinimas, realaus laiko duomenis apie maršrutus, plėtojami patogūs persėdimo mazgai ir daugiarūšio transporto jungtys, modernizuojamos stočių teritorijos, gerinamas viešojo transporto infrastruktūros prieinamumas, užtikrinant jo pritaikymą visoms visuomenės grupėms, įskaitant asmenis su negalia. Taip pat vykdomos visuomenės informavimo ir švietimo kampanijos, renginiai apie viešojo transporto naudojimo galimybes ir naudą bei kt.
Siekiant surinkti tikslią informaciją ir viešojo kelių transporto priemonių likusį atnaujinimo pagal degalus poreikį (pvz. tik dalis savivaldybių turi savo viešojo transporto parkus, viešojo transporto paslaugą savivaldybės perka (konkursuoja) iš privačių paslaugą teikiančių keleivių vežimo įmonių), buvo sukurta viešojo transporto duomenų rinkimo platforma: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnus-judumas/darnaus-judumo-duomenys/viesasis-transportas/[1]. Platformoje iš skirtingų šaltinių pradėti sisteminti duomenys, kurie apima savivaldybėse viešojo transporto paslaugas teikiančių transporto priemonių, vežėjų, vežtų keleivių skaičių, informaciją apie transporto priemonių markes, naudojamų degalų tipą, ridą, amžių, pritaikymą neįgaliesiems ir kt.
Pagal platformos duomenis, 2024 m. viešojo transporto paslaugą vykdoma 3 186 transporto priemonėmis, iš kurių 1 122 transporto priemonės naudojo alternatyviuosius degalus, t. y. elektrą, gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas. Šių transporto priemonių vidutinis amžius siekia 11,5 metų. Platformos duomenys yra nuolat atnaujinami. Šiuo metu duomenys yra renkami ir metų gale bus žinomi už 2025 m., kitų metų pradžioje – už 2026 m.
Atsižvelgiant į duomenis, kitų metų viduryje yra planuojama pakartotinai įvertinti viešojo kelių transporto parko pokyčio apimtį, ir, prireikus, imtis reikalingų papildomų priemonių.
– Viešojo transporto priemonėms atnaujinti 2024–2026 m. jau skirta apie 100 mln. Eur paramos iš ES ir Lietuvos biudžeto. „Regitra“ duomenimis, šiuo metu keleivių vežėjų vardu registruota apie 446 bateriniai elektriniai M2 ir M3 autobusai (be troleibusų), tačiau viešajame transporte dar reikėtų pakeisti apie 2 060 dyzelinu ir suskystintomis naftos dujomis varomų autobusų.
2026 m. jau skirtas arba numatytas finansavimas 195, o Socialinio klimato plane numatyta finansuoti dar 241 netaršaus autobuso įsigijimą. Įgyvendinus šias priemones, dar liktų pakeisti apie 1 600 autobusų. Ar ministerija panašiai vertina likusį viešojo transporto parko atnaujinimo poreikį?
– Ministerijos turimais AB „Regitra“ duomenimis, šiuo metu šalyje registruota daugiau nei 1,4 tūkst. autobusų, varomų alternatyviais degalais, iš kurių 891 yra varomi elektra, o 548 – kitais alternatyviais degalais (gamtinėmis dujomis, suskystintomis naftos dujomis, biometanu). Pažymėtina, kad Alternatyvių degalų infrastruktūros diegimo reglamente (AFIR) įtvirtinta alternatyvių degalų sąvoka apima ne tik elektrą, bet ir degalus iš atsinaujinančių išteklių (biomasės kurą, įskaitant biodujas (biometaną) ir biodegalus, atitinkančius Atsinaujinančių išteklių direktyvos kriterijus) ir degalus iš neatsinaujinančių išteklių (gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas). Taip pat kitąmet šalyje turėtų atsirasti pirmieji vandeniliu varomi autobusai.
Įvertinus visas jau investuotas ir suplanuotas lėšas, taip pat kitas vykdomas viešojo kelių transporto priemonių atnaujinimo ir platesnio naudojimo skatinimo priemones, viešojo transporto pokytis yra aiškiai matomas, tačiau ir toliau nuosekliai dedamos pastangos, nustatytų nacionalinių tikslų pasiekimo užtikrinimui. Be jau aukščiau paminėtų suplanuotų finansavimo šaltinių, netaršių transporto priemonių (varomų elektra, vandeniliu arba biometanu), tarp jų ir autobusų, įsigijimo skatinimui suplanuotos Klimato kaitos programos lėšos ir Modernizavimo fondo lėšos elektra varomiems autobusams įsigyti. Šiuo metu yra derinamos finansavimo sąlygos ir kvietimus paramai gauti planuojama atverti nuo kitų metų.
Taip pat Socialinio klimato plane numatyta įsigyti 62 netaršius mokyklinius autobusiukus, 54-iose savivaldybėse numatyta paskatinti įsigyti netaršias transporto priemones M1 kategorijos, keleivių pavėžėjimui pagal užsakymą, kas galimai sudarytų apie 270 naujų transporto priemonių.
– Keleivių vežėjų skaičiavimu, likusių maždaug 1 600 autobusų pakeitimui reikėtų apie 550 mln. Eur investicijų, t. y., papildomas viešojo finansavimo poreikis siektų apie 300 mln. Eur, o vežėjams ir savivaldybėms tektų skirti apie 250 mln. Eur nuosavų lėšų. Ar planuojamos naujos paramos priemonės viešojo transporto priemonėms atnaujinti? Jei taip, kokie galėtų būti finansavimo šaltiniai ir apie kokio dydžio lėšas galėtų eiti kalba? Ar, ministerijos vertinimu, minėta finansinė našta savivaldybėms ir vežėjams būtų pakeliama?
– Susisiekimo ministerija nuosekliai planuoja ir taiko įvairias finansinio skatinimo priemones, siekdama užtikrinti sklandų viešojo transporto parko atnaujinimą bei palengvinti finansinę naštą savivaldybėms ir vežėjams.
Be jau skirtų lėšų, netaršių transporto priemonių įsigijimui yra suplanuoti šie, ankščiau minėti, papildomi galimi finansavimo šaltiniai – Klimato kaitos programos (KKP), Modernizavimo fondo, Socialinio klimato plano (SKP) lėšos. Taip pat planuojama dalį ES lėšų viešojo transporto atnaujinimui numatyti ir kitoje, šiuo metu vis dar derinamoje, 2028-2034 m. finansinėje perspektyvoje.
Šiuo metu yra derinamos minėtų finansavimo priemonių sąlygos, o kvietimus paramai gauti planuojama atverti nuo kitų metų. Glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybėmis bei vežėjais, kad investicijos būtų tvarios, o tenkanti finansinė našta – pakeliama.
– Jei data, iki kurios numatyta pakeisti visą dyzelinu varomą autobusų parką varomu alternatyviais degalais nebus pakeista, ar realu, kad nustatyti tikslai bus įgyvendinti? Jei ne – ar ministerija mato poreikį peržiūrėti šiuos terminus?
– Tikslų įgyvendinimas priklausys ne tik nuo nacionalinių reguliavimo, tačiau ir pačių savivaldybių, bei privataus sektoriaus įsitraukimo ir konkrečių priemonių įgyvendinimo.
Šie nacionaliniai tikslai buvo nustatyti dar 2021 m., todėl buvo pakankamas laikotarpis planuotis pokyčio terminus, reikalingas lėšas, priemones ir įgyvendinimo principus. Todėl Įstatyme nustatytų terminų nukėlimas nėra svarstomas.
– ADĮ numato ne vien elektros energiją ar vandenilį, bet ir kitus alternatyviuosius degalus. Ar ministerija planuoja paramos priemones kitomis ADĮ numatytomis alternatyviųjų degalų rūšimis, visų pirma biometanu, varomiems pigesniems autobusams įsigyti?
– Pagal ES ir nacionalinių teisės aktų, nustatančių finansinės paramos sąlygas, nuostatus, kaip jau buvo paminėta, parama planuojama ir biometanu varomoms transporto priemonėms, tarp jų ir autobusams.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: https://ebus.lt/susisiekimo-ministerija-nesvarsto-galimybes-atideti-termino-kai-visas-viesasis-transportas-tures-buti-varomas-alternatyviais-degalais-2/
Copyright ©2026 Ebus.lt unless otherwise noted.