Troleibusų ir autobusų parkų sąjunga: pirmųjų metų patirtis
by admin | 16 lapkričio, 2012 6:03 am
Praėjusių metų rudenį, sujungus bendroves „Vilniaus autobusai“ bei „Vilniaus troleibusai“, gimė nauja įmonė – „Vilniaus viešasis transportas“. Baigiant pirmuosius bendrovės darbo metus, jų rezultatais pasidalinti paprašėme bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinį direktorių Gintarą NAKUTĮ.
– Praėjus metams po įmonių sujungimo, jau matyti pertvarkos rezultatai. Ar visus pirmiesiems metams numatytus tikslus pavyko įgyvendinti?
– Jungdami bendroves „Vilniaus autobusai“ bei „Vilniaus troleibusai“ visų pirma siekėme, jog šis procesas turėtų kuo mažesnės įtakos tiek miestiečiams, tiek abiejų įmonių darbuotojams.
Stengėmės nedaryti radikalių ar skubotų sprendimų, kad nesugriautume gerai veikiančių eismo valdymo ir kitų darbo procesų. Galima sakyti, kad šiuo metu baigtas pirmasis reorganizavimo etapas, darbuotojai pamažu apsipranta su pasikeitusiomis funkcijomis, su naujomis darbo sąlygomis.
Sujungus įmonių padalinius bei optimizavus jų darbą, pavyko sutaupyti nemažai lėšų. Naudos turime jau vien iš to, kad galime naudotis bendra gamybine technika bei kitais resursais – tai padeda dirbti efektyviau.
Jau ryškėja sritys, kur galima optimizuoti darbo organizavimą. Tačiau ir dabar skuboti sprendimai nebus priimami – reformas pradėsime tik tada, kai būsime tvirtai įsitikinę jų būtinumu.
Artimiausiu metu vietoj dabartinių dviejų autobusų ir troleibusų dispečerinių atsiras viena, kuri koordinuos visą sostinės viešojo transporto darbą.
Be to, ketinama sujungti ir techninės pagalbos tarnybas. Jau šiuo metu abiejų buvusių parkų tarnybos padeda vienos kitoms, tačiau sujungti šias struktūras nėra paprasta dėl troleibusų techninės pagalbos darbo specifikos.
– Didžioji dalis žmonių jau dirba naujosios įmonės labui. Ar nebūta problemų pertvarkant pareigybes?
– Viena iš svarbiausių užduočių buvo parengti įmonės valdymo struktūrą, sudaryti pareigybių sąrašą, perkelti darbuotojus į naująją įmonę.
Didžioji dalis dirbančiųjų, jiems sutikus, buvo perkelti į tas pačias ar kitas pareigas pagal naujos įmonės struktūrą ir pareigybių sąrašą. Be to, darbuotojų nepertraukiamas darbo stažas skaičiuojamas nuo darbo senosiose įmonėse pradžios.
Be abejo, teko šiek tiek mažinti darbuotojų skaičių besidubliuojančiuose įmonių padaliniuose. Netekome maždaug 45 darbuotojų, tai leis per metus sutaupyti apie milijoną litų, skirtų darbo užmokesčiui. Beje, tikroji ekonomija bus matyti kitais metais, kadangi išeinantiems darbuotojams privalėjome išmokėti kompensacijas.
Didžioji dalis atleistųjų darbuotojų – jau sulaukę pensijinio amžiaus, buvo ir tokių, kurie dėl įvairių sumetimų nebenorėjo dirbti reorganizuotoje įmonėje.
Atleisdami darbuotojus, stengėmės laikytis Darbo kodekso reikalavimų, taip pat šalyje galiojančių įstatymų. Skirstydami pareigas naujojoje įmonėje, į aukštesnes pareigas skyrėme tinkamesnę kvalifikaciją, didesnę patirtį turinčius specialistus.
Didžioji dalis darbuotojų suprato reorganizacijos tikslus bei jos būtinumą ir sutiko su naujomis pareigomis. Be abejo, būta ir didesnio ar mažesnio nepasitenkinimo.
– Ar visada sekėsi rasti bendrą kalbą su profesinėmis sąjungomis, kurių dabar įmonėje – net trys?
– Prieš įmonių sujungimą bendrovėje „Vilniaus autobusai“ buvo viena, o „Vilniaus troleibusuose“ – trys profsąjungos. Susijungus įmonėms, viena iš troleibusų profsąjungų susiliejo su autobusų profsąjunga.
Prieš tapdamas „Vilniaus viešojo transporto“ vadovu, daugiau nei dešimtį metų vadovavau „Vilniaus autobusams“. Tekdavo derėtis su labai gerai dirbančia profsąjunga, derybos niekada nebuvo lengvos, ne visada mūsų nuomonės sutapdavo. Tačiau beveik visuomet pavykdavo susitarti, niekada nesiaiškinome santykių teismuose ar žiniasklaidoje.
Dabar situacija yra šiek tiek kitokia – tenka kalbėtis su trijų profesinių sąjungų atstovais, taigi bendravimas tapo sudėtingesnis.
– Bendravimą, ko gero, apsunkino ir profsąjungų grasinimai streikuoti?
– Streikas – natūralus dalykas demokratinėje visuomenėje. Darbuotojai turi teisę reikšti savo reikalavimus, tegu ir kraštutinėmis priemonėmis.
Tačiau šiuo atveju manau, jog profesinių sąjungų reikalavimai yra nerealūs, stumiantys įmonę į bankrotą.
Kaip žinia, įmonės situacija itin sudėtinga – mus slegia šimtamilijoninės skolos. Savivaldybė neatsiskaito su mumis už mūsų teikiamas paslaugas visuomenei, su savivaldybe savo ruožtu neatsiskaito šalies Vyriausybė.
Atlyginimus stengiamės išmokėti laiku, šiais metais vos keletą kartų esame vėlavę išmokėti algas maždaug savaitę, keletą kartų atlyginimus mokėjome dalimis. Įvykdyti tokius profsąjungų reikalavimus, kokius jos šiuo metu mums kelia, neturime jokių galimybių. Sutikome sumokėti darbuotojams aštuonis milijonus litų: dalį šiais, dalį – kitais metais. Daugiau pasiūlyti negalėjome, o dalinti nepagrįstus pažadus nesinorėjo.
Gerai, kad teismas atsižvelgė į įmonės sunkią finansinę būklę ir pripažino streiką neteisėtu, tad vilniečiams neteks patirti nepatogumų laiku nesulaukus autobuso ar troleibuso. Žinoma, profsąjungos dar gali teismo sprendimą apskųsti.
– Be didesnių ar mažesnių problemų, per pirmuosius bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbo metus būta ir teigiamų dalykų?
– Geriausia naujiena yra ta, kad jau artimiausiu metu sulauksime naujų autobusų. Iš ES lėšų mums skirta pinigų pirkti aštuoniolikai naujų suspaustas gamtines dujas naudojančių transporto priemonių, įsibėgėjo ir antrasis ES lėšų įsisavinimo projektas – paskelbtas konkursas devyniolikai autobusų pirkti. Šie autobusai turėtų pasirodyti kitų metų vasarą.
Dar vienas projektas, remiantis kuriuo tikimės įsigyti suspaustas gamtines dujas naudojančių ir hibridinių autobusų – Specialioji klimato kaitos programa;Lietuva, pardavusi perteklinius taršos leidimus Ispanijai, 90 milijonų litų skyrė ekologiškoms viešojo transporto priemonėms pirkti. Mes pagal šią programą tikimės įsigyti 22 naujus autobusus.
Beje, konkursą pirkti keleivinio transporto priemones visiems šalies autobusų parkams vykdo „Vilniaus viešasis transportas“ – Aplinkos ministerija paskyrė mus Centrine pirkimų organizacija šiam projektui įgyvendinti. Tai rodo pasitikėjimą mūsų bendrove ir joje dirbančiais gerais specialistais.
Po kelerių metų pertraukos vėl gavę naujų transporto priemonių, galėsime teikti miestiečiams geresnę paslaugą.
Patobulėjus gamybos technologijoms, Vilniaus gatvėmis veikiausiai pradės važinėti elektriniai autobusai, kitos modernios transporto rūšys, galbūt tramvajus.
Kadangi jau dabar turime elektros pastotes, galėtume prisidėti diegiant sostinėje elektromobilių įkrovimo aikštelių tinklą, kuris užtikrintų šios ekologiškos transporto rūšies plėtrą.
Baigėme ir dar vieną UAB „Vilniaus troleibusai“ generalinio direktoriaus V. Striškos inicijuotą aplinkosauginį projektą – prieš savaitę buvo atliktas bendrovėje įdiegtos aplinkos apsaugos vadybos sistemos auditas ir išduotas sertifikatas, patvirtinantis, jog įmonė atitinka ISO 14001 aplinkosauginį standartą. Taigi galima teigti, jog mūsų įmonė prisideda prie švarios aplinkos išsaugojimo.
– Įdomu – kuri data bus laikoma tikruoju „Vilniaus viešojo transporto“ gimtadieniu?
– Be abejo, „Vilniaus viešojo transporto“ gimimo datų galėtų būti keletas.
Praėjusių metų spalio 12-ąją sostinės savivaldybė priėmė sprendimą sujungti įmones, lapkričio 4-ąją įmonė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, o veikti „Vilniaus viešasis transportas“ pradėjo lapkričio 16-ąją, kuomet turtas, darbuotojai ir visos kitos teisės ir pareigos perėjo naujajai įmonei de facto.
„Vilniaus viešasis transportas“ nesusikūrė tuščioje vietoje. Abi įmonės, kurios susijungė į vieną, turėjo ilgametę istoriją: „Vilniaus autobusai“ buvo įkurti 1945-ųjų lapkričio mėnesį, o „Vilniaus troleibusai“ – 1956-ųjų lapkritį.
Simboliška, jog ir naujosios įmonės gimtadienį švęsime tą patį mėnesį – lapkričio 16-ąją.
Naudodamasis proga, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti visus įmonės darbuotojus pirmojo „Vilniaus viešojo transporto“ gimtadienio proga, palinkėti didžiausios sėkmės tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: https://ebus.lt/troleibus-ir-autobus-park-sjunga-pirmj-met-patirtis/