by Lina | 23 balandžio, 2020 6:19 am
Balandžio 22-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) nariai pakviesti į virtualų susirinkimą aptarti nūdienos aktualijas bei apsvarstyti ateities darbus.
Finansinės veiklos ataskaitą, nuveiktus darbus pristatė asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis. Vežėjai kalbėjo apie tai, kaip išgyventi sudėtingą karantino laikotarpį, taip pat – kaip atnaujinti veiklą jam pasibaigus.
Keleivių vežėjai džiaugėsi, kad LKVA sėkmingai dirba narių labui. „Asociacija ypač reikalinga dabar, kai susiduriame su ypač sudėtingomis sąlygomis. Ji labiausiai naudinga mums, mažiesiems autobusų parkams, kurie neturi juristų, lėšų teisininkams samdyti. Per šį laikotarpį asociacija padarė didelį darbą“, – pabrėžė Raseinių autobusų parko direktorius Kęstutis Derliūnas.
Asociacijos nariai kalbėjo apie tai, kaip verčiasi šiuo nelengvu laikotarpiu, su kokiais iššūkiais susiduria. Vežėjams klausimų kyla dėl būtinybės atitverti vairuotojo darbo vietą, nors niekur neapibrėžiama, kaip tai reikėtų padaryti. Viena vertus, būtina apsaugoti vairuotoją, kad jis neužsikrėstų nuo keleivio, antra – jokiais atitvėrimais negalima vairuotojui riboti matomumo, kad būtų užtikrinamas eismo saugumas, kad avarijos atveju vairuotojas nesusižeistų. Be to, vežėjai neturi teisės keisti licencijuoto autobuso konstrukcijos, o per trumpą laiką suderinti pakeitimus su gamyklomis yra neįmanoma. „Turime spręsti patys, kaip apsaugoti vairuotojus. Pavargsime kovoti prieš vis naujus teisės aktus. Manau, turėtume dalintis vieni su kitais, kaip sprendžiame šią problemą“, – sakė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Pasak jo, keleivių vežėjams taip pat sudėtinga pildyti dokumentus dėl darbuotojų prastovų, sistema labai gremėzdiška, reikalaujanti apdoroti daugybę duomenų. „Dvi savaites skaičiavome, pildėme dokumentus. Kol kas nė viena įmonė nėra gavusi valstybės žadėtosios paramos. Taip pat siūlyčiau pasitarti, kaip sekėsi kiekvienai įmonei, ką galima keisti“, – teigė L. Skardžiukas.
Keleivinio transporto įmonių vadovai taip pat žadėjo pasidalinti patirtimi, kaip dezinfekuoja autobusus, kokias priemones naudoja.
Asociacijos prezidento teigimu, karantinas baigsis, vežėjai turi jau dabar galvoti, kaip jie turės grįžti į prieškrizinę situaciją: „Privalome jau dabar galvoti, kaip „atgaivinti“ viešąjį transportą tiek tolimajame, tiek vietiniame susisiekime, kaip susigrąžinti keleivius. Galbūt kurį laiką dar galios griežtesni reikalavimai keleivių saugumui, galbūt keleivius ir toliau teks sodinti šachmatų principu, žiūrėti, kad jie būtų su apsauginėmis kaukėmis. Turėsime įrodyti žmonėms, kad naudotis viešuoju transportu saugu. Įsigydami naujus autobusus galbūt turėtume numatyti, kad gamyklos konstruktoriai nuspręstų, kaip atitverti vairuotojus nuo keleivių“.
Pasak L. Skardžiuko, jau dabar reikėtų diskutuoti su Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, kaip keleivinis transportas bus plėtojamas toliau. „Akivaizdu, kad kurį laiką įmonės, vežančios keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, bus pasmerktos dirbti nuostolingai. Labai svarbu, kad sulauktume tinkamo valstybės institucijų požiūrio į mūsų verslą“, – sako „Kautros“ vadovas.
Jo teigimu, asociacija turėtų sudėlioti planą, kaip neutralizuoti COVID-19 sukeltas pasekmes, pastabas bei pasiūlymus jam turėtų pateikti visi vežėjai. Pasak bendrovės „Jonavos autobusai“ generalinio direktoriaus Otaro Urbano, tai padaryti reikia kaip įmanoma greičiau.
G. Nakučio teigimu, veikiausiai teks bylinėtis su Konkurencijos taryba dėl tyrimo išvadose numatytų siūlymų nutraukti galiojančias tolimojo susisiekimo maršrutų aptarnavimo sutartis. Vežėjai tikisi ir Savivaldybių asociacijos pagalbos, kad palaikytų dabartinę leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo tvarką. „Šiuo metu tolimojo susisiekimo rinkoje dirba per 40 įmonių, todėl konkurencija čia ir taip yra pakankama. Akivaizdu, kad spręsdami šiuos klausimus dar turėsime nemažai padirbėti“, – pabrėžia LKVA prezidentas.
Jo teigimu, kalbant tiek apie vidaus sandorius, tiek apie keleivių vežimo tiesiogines sutartis nėra gerai, kai Lietuvos teisinėje sistemoje galioja didesni apribojimai ir suvaržymai nei ES teisėje. Nesuprantama, kam išradinėti dviratį, kai kitos šalys panašioje situacijoje neįžvelgia konkurencijos ribojimo.
G. Nakutis taip pat priminė vežėjams galimas problemas dėl kombinuotų vežimų, kurie gali kelti grėsmę keleivių vežėjams autobusais. Prezidentas taip pat siūlė keleivinio transporto įmonių, vežančių keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovams prisiminti Klimato kaitos programą, kurios plano priemonėse nėra jokių paskatų autobusų, vežančių keleivius tolimaisiais ar užsakomaisiais reisais, parkui atnaujinti mažiau taršiu transportu. „Numatytos priemonės sunkvežimiams, laivams, traukiniams, bet autobusams – nėra. Tarsi skatinama naudotis viešuoju transportu, vis dėlto jokios priemonės tam nenumatytos. Turime priminti, kad tai – viešojo transporto rūšis, kuri šiuo atveju diskriminuojama“, – sako LKVA prezidentas.
Jo teigimu, per Lietuvos pramonininkų konfederaciją pateiktas siūlymas įtraukti į Klimato kaitos plano priemonių sąrašą ir vežėjus autobusais, vis dėlto planas ir po pateiktų siūlymų iš esmės nepakeistas, palikta ankstesnė jo redakcija.
LKVA nariai taip pat kalbėjo apie Leidimų išdavimo taisyklių tolimajame susisiekime, keleivių ir bagažo vežimo taisyklių bei Autobusų stočių veiklos nuostatų metų pradžioje pateiktus projektus. Šis klausimas pristabdytas karantino metu, bet jam pasibaigus vėl teks prie jų grįžti.
G. Nakutis priminė, jog šiuo metu lyg ir išspręstas klausimas netraukti autobusų į naują kelių naudotojų mokesčio (e-tolling) sistemą, vis dėlto ir šio klausimo pamiršti nereikia. Toliau, siekiant skatinti naudotis viešuoju transportu, bus siekiama įdiegti lengvatas moksleiviams tolimojo susisiekimo maršrutuose, taip pat atsižvelgiama į žmonių su negalia poreikius.
Lina Jakubauskienė
Source URL: https://ebus.lt/virtualiame-lietuvos-keleiviu-vezimo-asociacijos-susirinkime-apie-dabarti-ir-ateities-darbus/
Copyright ©2024 Ebus.lt unless otherwise noted.