Visuotiniame ADIA susirinkime – apie ateities transporto perspektyvas

by Lina | rugsėjo 12, 2022 4:54 am

Rugsėjo 8 d. Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija (ADIA) sukvietė savo narius į visuotinį susirinkimą. Daugiausia dėmesio skirta dabartinio nelengvo laikotarpio iššūkiams apžvelgti, taip pat diskusijoms apie ateities viešojo transporto perspektyvas.

Brangstantys degalai – ne tik iššūkiai, bet ir naujos galimybės

ADIA įkurta lygiai prieš  šešerius metus, rugsėjo 8 d. Pasibaigus dabartinės asociacijos tarybos bei prezidento įgaliojimams, tikrieji ADIA nariai balsavo už naująją tarybos sudėtį. Nuspręsta narių nekeisti – į tarybą išrinkti Virginijus Korsakas, Saulius Bilys, Vidas Korsakas, Marius Čižas ir Saugirdas Pukalskas. Asociacijos prezidentu perrinktas Virginijus Korsakas.

V. Korsakas pasidžiaugė galimybe asociacijos nariams susiburti draugėn, tačiau priminė, jog iššūkių per pastaruosius metus ne tik nesumažėjo, bet atsiranda daugiau. „Viena vertus, išgyvename sudėtingą laikotarpį, atsiranda vis naujų ir naujų iššūkių. Antra vertus, asociacija tuos iššūkius priima ir ieško naujų galimybių. Alternatyvių degalų naudojimas transporte tampa vis labiau aktualus, ateina metas, kai esame priversti atsisakyti sąlyginai pigaus ir lengvai pasiekiamo tradicinio kuro. Tuo pačiu atsiranda būtinybė galvoti apie ateitį, svarstyti naujas galimybes”.

Pasak jo, nors valdžios institucijos deklaruoja lengvinančios sąlygas verslui, vis dėlto biurokratinių kliūčių lieka labai daug. „Gaila, bet jungtis biodujoms su Lenkija vis dar neveikia, negalime per šią šalį atsigabenti biometano. Labai smarkiai dirbame, kad turėtume savo  gamybą, esame pasirengę šalį aprūpinti biometanu, nustatyti savas kainas, nepriklausomas nuo jokių svyravimų. Deja, negalime padaryti to, ką esame įsipareigoję. Lenkai kol kas kelia neįveikiamus reikalavimus, nors nesirengiame dirbti jų rinkoje, tik siekiame atsivežti produktus iki savo vartotojo”, – teigė ADIA prezidentas.

Svarbu teisingai pasirinkti

Marius Čižas skaitė pranešimą „Degalai šiandien: pasirinkimas autobusų parkams”. Jis priminė, jog šiuo metu yra numatytos trys alternatyvos iškastiniam kurui, tai – biometanas, vandenilis ir elektra. „Renkantis vienokias ar kitokias transporto priemones, vežėjai turi pagalvoti ne tik apie jų kainą, bet ir apie eksploatavimo išlaidas, įvertinti tai, kad po dešimties metų kuro dedamoji du ar net tris kartus viršija transporto priemonių kainą”, – sakė M. Čižas.

M. Čižas priminė, koks nedėkingas dalykas yra prognozės, kalbėjo apie tai, kaip nenumatytai pastaruoju metu brango skirtingi ištekliai – dyzelinas, elektra, dujos.  Jis pasiūlė skirtingus sprendimus vežėjams, kurie galėtų sumažinti augančių kainų poveikį, „Tarp galimų sprendimų – elektros ir dujų pirkimas pagal fiksuotą kainą iš energijos tiekėjo. Taip pat -nuosava saulės elektrinė, biometano jėgainių, prijungtų prie gamtinių dujų tinklo, pajėgumų rezervavimas bei pasinaudojimas vienkartinėmis subsidijomis ar valstybės pagalba”, – vardijo M. Čižas.

Jo teigimu, vežėjams verta galvoti apie tiesioginį apsirūpinimą žaliava, apsvarstyti, kokias transporto priemones įsigyti, vertinti ne tik jų  kainą, bet ir tai, iš kur ir už kokią kainą bus gaunami degalai, kad transporto priemonės galėtų judėti.  „Labai svarbu vežėjams turėti ilgalaikius kontraktus su energijos tiekėjais, tada gamintojai būtų užtikrinti ir žinotų, kiek energijos pagaminti. Fiksuota kaina galėtų būti taikoma penkių, dešimties metų laikotarpiu. Tai palengvintų galimybes pakeisti dyzeliną alternatyviais degalais”, – sakė M. Čižas.

Jis  taip pat kalbėjo apie vieno iš perspektyviausių žaliavų – biometano – gamybos potencialą, apie galimus biometano pildymo taškus ir pan.

Pasak V. Korsako, biometanas sunkiajam komerciniam transportui šiuo metu būtų geriausia išeitis, kadangi elektriniai autobusai vis dar nuvažiuoja pernelyg trumpą atstumą, o sunkiojo elektrinio komercinio transporto kol kas praktiškai nėra „Lietuvoje neblogai išplėtotas biodujų jėgainių tinklas, jas nesunkiai būtų galima pritaikyti ir biometano gamybai. Bėda ta, kad jėgainės įrengtos šalia žemės ūkio bendrovių, nuo kurių nėra nutiestų magistralinių tinklų, todėl biodujų jėgainių potencialas nėra panaudojamas. Šiuo metu kuriasi gamybinis potencialas, kuris pateiks biometaną į dujų tinklus ir transporto priemones”, – sakė V. Korsakas.

UAB „Horeca sprendimai” Andrius Dubickas kalbėjo apie maisto atliekų surinkimą, apie tai, kaip iš jų ateityje būtų galima išgauti biometaną.

M. Čižo teigimu, regioniniai atliekų tvarkymo centrai turėtų būti nukreipti į biometano gamybą. Žiedinė ekonomika ir sinergija yra įmanoma, bet reikia kalbėti apie ilgesnį laikotarpį, kada ji galėtų atsirasti.

Kokias transporto priemones rinktis?

Keleivių vežėjai kalbėjo apie tai, jog dabartinėje situacijoje itin sudėtinga nuspręsti, kokius degalus naudojančias transporto priemones būtų verta įsigyti – ateities perspektyvos lieka labai neaiškios. Prognozės šiuo metu labai komplikuotas dalykas, nes pastaruoju metu drastiškai brango ir gamtinės dujos, ir elektra, dyzelinas, kuris dabar šiek tiek atpigęs, taip pat turi perspektyvų brangti, kadangi kasmet didėja akcizas iškastiniam kurui.

Tiek vežėjų, tiek specialistų manymu, šiuo metu derėtų diversifikuoti pasirenkamas transporto priemones, rinktis varomas skirtingais alternatyviais degalais, kadangi numatyti, kas bus ateityje, labai sudėtinga. Keleivinio transporto įmonių vadovų teigimu, turėti parkuose vieno segmento transporto priemones būtų paprasčiau, tačiau ateitis labai nenuspėjama, todėl diversifikacija yra būtina.

„Scania Lietuva” vadovas Darius Snieška pristatė gamintojų naujoves, pasakojo apie tai, kas vežėjams žadama pasiūlyti ateityje, atsižvelgus į dabartinio laikotarpio iššūkius.

Susirinkimo dalyviai kalbėjo apie tai, jog vežėjai turėtų galvoti ir apie transporto priemonių segmentaciją, gerai apsvarstyti, kokius degalus naudojančios transporto priemonės geriau tinkamos skirtingoms vežimo rūšims – miestui, priemiesčiui, tarpmiesčiui.

Vežėjai bei specialistai aptarė skirtingus alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių privalumus bei trūkumus, iššūkius, kylančius jas eksploatuojant bei gaminant.

V. Korsakas pristatė Pabradės „SG dujų” laboratorijoje vykdomą eksperimentą su vandeniliu, pasakojo apie siekį įterpti vandenilį į magistralinius tinklus šilumos ir elektros gamybai. Iš pradžių įterpiamo vandenilio kiekis sudarytų apie 2 proc. masės ir 10 proc. turinio, vėliau ši dalis turėtų didėti. „Be abejo,  tam prireiks rekonstruoti esamus tinklus, jie šiuo metu nepritaikyti vandenilio naudojimui. Vis dėlto biometano ir vandenilio mišiniai yra tai, kas patikrinta ir jau pasiteisino, be jų ateitis neįsivaizduojama visose gyvenimo sferose”, – pabrėžė ADIA prezidentas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

Endnotes:
  1. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_111030.jpg
  2. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_113319.jpg
  3. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_113721.jpg
  4. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_111142.jpg
  5. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_110134.jpg
  6. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_110224.jpg
  7. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_113129.jpg
  8. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_110201-e1662957206233.jpg
  9. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_111030-1.jpg
  10. [Image]: https://ebus.lt/wp-content/uploads/2022/09/20220908_111145.jpg

Source URL: https://ebus.lt/visuotiniame-adia-susirinkime-apie-ateities-transporto-perspektyvas/