Kasmetinės atostogos: kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis).

DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau DK 128 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Atkreiptinas dėmesys, jog darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, kuris lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką). Taigi kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas). Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, tai yra dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.
DK reglamentuojama, jog už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių kada  nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
• mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
• kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais, kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip.
             Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

• nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
• darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
•  darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
• darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
• darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Nepaisant to, kad  atostogos suteikiamos šalių susitarimu, visgi yra išimčių. Darbdavys privalo  tenkinti darbuotojų prašymus suteikti kasmetines atostogas:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
• darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.

Atkreipiame dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.
Daugiau informacijos apie tai, kada darbuotojas praranda teisę į kasmetines sukauptas atostogas galite rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, skiltyje „DUK“ (nuoroda: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=521&lang=lt).

VDI informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka