Klimato kaita neabejotinai yra viena didžiausių mūsų laikų grėsmių, todėl miestai turi imtis aktyvių veiksmų. Vilnius jau parodė pasiryžimą, įgyvendindamas įvairias tvarumo iniciatyvas, tačiau laikas nelaukia – reikia dar ambicingesnių žingsnių.
Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslai iki 2030 m. siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. – 90 %. Vis dėlto tyrimai rodo, kad dabartiniai veiksmai Europoje leistų sumažinti emisijas tik iki 47 %. Norint įgyvendinti šiuos išsikeltus tikslus, būtini spartesni pokyčiai ir investicijos į naujas, veiksmingesnes priemones.
Transporto sektorius – svarbiausias veiksnys
Vienas didžiausių iššūkių – transporto sektorius, kuris generuoja didžiausią dalį ŠESD emisijų (38 %) Vilniuje. Po jo seka elektros vartojimas (25 %) ir centrinis šildymas (17 %). Todėl kyla klausimas, ar jau mums įprastos, kasdienės pastangos, tokios kaip atliekų rūšiavimas (kuris sudaro tik 3% ŠESD atsiradimo) ar popieriaus atsisakymas biure, tikrai prisideda prie tvarumo? Ar tai tiesiog madingas lozungas premtas greenwashing’u – veikla, turinti mažai realaus poveikio aplinkosaugai?
Jei siekiame tikros pažangos, būtina nukreipti pastangas į sektorius, kur galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Kaip pavyzdys, šiai dienai Vilniuje apie 900 įmonių skatina darbuotojus rinktis viešąjį transportą, kelionėms į darbą, kuriuo naudojasi apie 30 tūkst. darbuotojų. Savo kelionėmis viešuoju transportu jie sumažina automobilių srautą apie 15–20 tūkst. transporto priemonių, kurios kitu atveju važinėtų miesto gatvėmis. Tokiu būdu per metus sutaupoma apie 110–150 tūkst. tonų CO2 ekvivalento emisijų.
Dabartinė Vilniaus situacija ir reikalingi ambicingesni tikslai
Vilnius jau padarė nemažai pažangos transporto srityje. Mieste kursuoja apie 620 autobusų, planuojama, kad iki 2027 m. 70 % viešojo transporto taps elektrinis. Tvarumo sprendimai pastebimi ir dviračių mėgėjams: Vilniuje įrengta apie 170 km dviračių takų tinklas, kuris užtikrina patogų ir saugų judėjimą. Mikrojudumo transporto dalijimosi paslaugos taip pat auga – šiuo metu yra apie 5000 mikrojudumo transporto priemonių ir 1500 automobilių dalijimosi paslaugos infrastruktūros vienetų. Miestas diegia inovacijas, išbandydamas autonominį autobusą ir įvesdamas bekontaktį atsiskaitymą viešajame transporte, todėl keliavimas tampa vis patogesnis. Pėsčiųjų infrastruktūra išplėtota iki 1300 km, tad pėsčiomis keliauti Vilniuje – vis paprasčiau ir patogiau.
Vilnius turi svarbių planų, tokių kaip Žaliojo miesto veiksmų planas, Darnaus judumo planas ir Miesto klimato susitarimas. Užsibrėžtiems tikslams pasiekti reikalinga įgyvendinti griežtesnius transporto taršos apribojimus, skatinti aktyvesnį viešojo transporto naudojimą bei žaliųjų zonų plėtra, kas padėtų pasiekti reikšmingesnį aplinkosauginį poveikį. Tačiau šios priemonės neveiks ir poveikio nesukurs, jei gyventojai nekeis savo įpročių ir nesinaudos sukurtomis galimybėmis po miestą keliauti alternatyviai. Tad jeigu jūs dar ne kartu su Vilniumi, tai miestas paskatins judėti ta pačia žaliojo kurso kryptimi.
Kitąmet Vilnius taps Europos žaliąja sostine. Tai – ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Šią progą turime išnaudoti, siekdami realiai sumažinti taršą, skatinti tvarius sprendimus ir tapti pavyzdžiu kitiems miestams. Atsigręžkime ne į gražias deklaracijas, bet į konkrečius veiksmus, kurie užtikrins ilgalaikį poveikį.
JUDU.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
