Vienos dienos komandiruotė Lietuvoje ir dienpinigiai: kur baigiasi teisė ir prasideda piktnaudžiavimas?

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) reikalavimus darbuotojui dienpinigiai yra mokami, kai jo komandiruotė Lietuvos teritorijoje trunka ilgiau negu viena darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį.

Įžvelgdami darbdavių piktnaudžiavimą, pastebime padažnėjusius atvejus, kai nuo 2023 m. liepos 1 d. panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą, susijusį su važiavimu (toliau – Kompensacija), darbdaviai pradėjo forminti vienos dienos komandiruotes Lietuvoje ir mokėti dienpinigius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai gerina darbuotojo padėtį, nes jam išmokamos piniginės sumos, kurių darbdavys neturi pareigos mokėti.

Tačiau VDI ir VMI specialistai pažymi, kad situacijos, kai darbuotojui mokami dienpinigiai už įformintas vienos dienos komandiruotes Lietuvoje, neturėtų būti laikomos darbuotojo padėties gerinimu. Institucijų vertinimu, darbdaviai negali mokėti dienpinigių už įformintas vienos dienos komandiruotes Lietuvoje dėl šių priežasčių:

• kompensacijos pakeitimas dienpinigiais, mokamais už įformintas vienos dienos komandiruotes, blogina darbuotojų padėtį, nes dienpinigiai (kaip ir anksčiau mokėtos Kompensacijos) nėra laikomi darbo užmokesčiu, nėra apmokestinami, taip pat nėra  įtraukiami skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Dėl to mažėja atostoginiai, išeitinės išmokos ir kitos išmokos, skaičiuojamos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Taip pat darbuotojas nukenčia, naudodamasis socialinėmis garantijomis – mažėja ligos, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos, senatvės pensija ir kitos „Sodros“ mokamos išmokos / pensijos;
• toks darbuotojo padėties „gerinimas“ finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Mokant dienpinigius už formintas vienos dienos komandiruotes, darbuotojui mokamas galimai mažesnis darbo užmokestis, nes dienpinigiai neatlieka darbo apmokėjimo funkcijos (jų paskirtis – kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas komandiruotės metu), todėl jie nėra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis;
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje jau seniai suformuota taisyklė, kad kai darbuotojo darbas yra kilnojamojo pobūdžio (arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais), komandiruotės nėra forminamos, t. y. kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).

Taigi, atsižvelgdami į tai, kad, panaikinus Kompensaciją, darbuotojo atliekamas darbas iš esmės nepasikeitė, tačiau atskiri darbdaviai pakeitė tik jo įforminimą (komandiruote) ir pradėjo darbuotojams mokėti kitos rūšies neapmokestinamas išmokas (dienpinigius), manome, jog tokia praktika iš esmės prieštarauja Kompensacijos panaikinimo tikslams. Mūsų nuomone, atvejai, kai darbuotojai atlieka savo sulygtas vienos dienos (pamainos) trukmės darbo funkcijas kitoje vietovėje, tačiau tai atitinka kilnojamojo pobūdžio darbą, negali būti vertinami kaip vienos dienos komandiruotė Lietuvos teritorijoje ir už tai negali būti mokami dienpinigiai.

Pažymime, kad, siekiant iš tiesų gerinti kilnojamojo pobūdžio darbą dirbančių darbuotojų padėtį, jiems gali būti mokamas didesnis darbo užmokestis ar kitos išmokos, patenkančios į darbo užmokestį (įvairūs priedai, priemokos ar kt.), kurios apmokestinamos visais privalomaisiais mokesčiais.

VDI informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka