Augant geopolitinei įtampai Artimuosiuose Rytuose ir naftos kainoms pasiekus rekordines aukštumas, vis daugiau pasaulio valstybių skubiai peržiūri savo energetikos strategijas. Viena ryškiausių krypčių – didinti biodegalų įmaišymą tradiciniuose degaluose, taip mažinant priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro. Europos Komisija svarsto idėją didinti etanolio kiekį benzine, o dalis pasaulio valstybių jau ėmėsi konkrečių veiksmų.
Reaguodama į naftos krizę, Europos Komisija pristatė ambicingą planą „AccelerateEU“, kuriuo siekiama spartinti ES energetinę nepriklausomybę. Pagrindinis plano tikslas – maksimaliai išnaudoti vietinių energijos išteklių pajėgumus, mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą.
Plane taip pat aiškiai akcentuojama, kad transporto sektoriaus dekarbonizacija turi vykti ne tik ilgalaikių technologinių sprendimų pagrindu, bet ir pasitelkiant priemones, kurios gali veikti nedelsiant.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES turėtų svarstyti didesnio atsinaujinančių degalų kiekio degaluose galimybes. Ji specifiškai išskyrė E20 standartą – benziną su iki 20 proc. atsinaujinančio etanolio – kaip realią alternatyvą tradiciniams degalams. Pasak EK vadovės, šiuo metu vertinama galimybė atnaujinti Degalų kokybės direktyvą ir įteisinti E20 standartą visoje ES. Dabar daugumoje valstybių narių maksimali etanolio dalis benzine siekia 10 proc.
Taip pat akcentuojama ekonominė ir aplinkosauginė šio sprendimo reikšmė – Europoje gaminamas etanolis iš vietinių žaliavų ir atliekų leidžia vidutiniškai 79 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su benzinu.
EK vadovės kreipimasis sulaukė plataus politinio palaikymo. Europarlamentaras Peteris Liese pabrėžė, kad E20 naudojant kartu su kitais tvariais komponentais, CO₂ emisijos jau esamame transporto parke galėtų sumažėti beveik 40 proc., ir tai galima pasiekti nedelsiant, be papildomos infrastruktūros. Tuo metu kitas Europos Parlamento narys Norbertas Linsas šią kryptį vertina kaip reikšmingą signalą žemės ūkiui ir regionų ekonomikai, pabrėždamas, kad vietinė bioetanolio gamyba stiprina degalų tiekimo saugumą ir kuria pridėtinę vertę kaimo vietovėse.
Kituose regionuose – nuo kalbų prie darbų
Azijoje priklausomybė nuo importuojamos naftos yra ypač didelė, todėl sprendimai šiame regione priimami itin greitai. Indonezija paspartino perėjimą prie B40 standarto – dyzelino mišinio, kuriame yra 40 proc. biodyzelino. Šalis šį sprendimą atvirai įvardija kaip ekonominį skydą nuo naftos kainų šoko.
Vietnamas svarsto įvesti privalomą E10 standartą visoje šalyje, o Indija spartina E20 standarto įgyvendinimą, siekdama išnaudoti vietinį žaliavų potencialą. Tuo metu Tailandas peržiūri subsidijų sistemą, kad paskatintų vartotojus rinktis itin didelio biodegalų kiekio degalus, tokius kaip E85.
Ši tendencija neaplenkia ir Vakarų pusrutulio. JAV Baltieji rūmai, spaudžiami artėjančių vidurio kadencijos rinkimų ir karo Irane sukeltų degalų kainų šuolio, 2026 ir 2027 m. patvirtino istoriškai didžiausias privalomas atsinaujinančių degalų maišymo kvotas. Kadangi etanolis JAV rinkoje šiuo metu yra pigesnis už grynąjį benziną, JAV siekia panaikinti sezoninius ribojimus biodegalų maišymui ir rengiasi E15 standarto taikymui visoje šalyje.
Tačiau ryškiausias pavyzdys šiame kontekste yra Ukraina. Net ir karo sąlygomis šalis nuosekliai skatina atsinaujinančių degalų naudojimą: pernai įvestas privalomas E5 standartas benzine, o šiemet svarstomas dar aukštesnis įmaišymo lygis. Ukraina tai grindžia ekonomine logika: biodegalų naudojimas leidžia taupyti kritiškai svarbius valiutos rezervus. Išnaudojus vietinį žaliavų potencialą, atsinaujinantys degalai Ukrainoje galėtų pakeisti iki 30 proc. importuojamo iškastinio kuro, taip karo sąlygomis reikšmingai stiprindami šalies energetinį atsparumą.
Posūkį lėmė geopolitika ir ekonomika
Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius pabrėžia, kad strateginis valstybių posūkis link atsinaujinančių degalų skatinimo yra paremtas aiškiais geopolitiniais ir ekonominiais motyvais.
„Kovo-balandžio mėn. „Brent“ naftos kaina išaugo daugiau nei 45 proc., kai žemės ūkio žaliavų kainos išliko santykinai stabilios. Tai iš esmės pakeitė žaidimo taisykles – atsinaujinantys degalai daugeliu atvejų tapo ne tik tvaresne, bet ir pigesne alternatyva“, – teigė V. Kisielius.
Anot eksperto, skirtingai nei nafta, atsinaujinantys degalai gali būti gaminami vietoje – iš vietinių žaliavų. Tai reiškia trumpesnes tiekimo grandines, mažesnes transportavimo rizikas ir didesnę kontrolę. „Hormūzo sąsiaurio blokada aiškiai parodė, kad priklausomybė nuo vieno regiono gali per kelias savaites tapti kritine problema globaliai ekonomikai. Todėl valstybės ieško sprendimų, kurie leistų bent dalį energijos gamintis pačioms“, – pabrėžė „Future Fuel“ prezidentas.
Lietuvai – akivaizdi nauda
V. Kisielius pabrėžia, kad ES sprendimai didinti atsinaujinančių degalų naudojimą Lietuvai turėtų tiesioginę ekonominę naudą. „Tai sukurtų didesnę paklausą vietinėms žaliavoms ir tiesiogiai didintų mūsų žemdirbių pajamas. Kartu augtų ir perdirbimo sektorius – mūsų įmonės ne tik gamintų daugiau žaliųjų degalų, bet ir daugiau baltyminių pašarų bei organinių trąšų – produktų, kurie sugrįžta atgal į žemės ūkį“, – teigia jis.
„Future Fuel“ vadovas taip pat atkreipia, kad didesnis biodegalų įmaišymas yra viena realiausių priemonių Lietuvai pasivyti ES iškeltus žaliuosius tikslus. Šiandien pagal atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio ES valstybių ir nėra pasiekusi net 2020 metams numatyto 10 proc. lygio.
Pranešimas žiniasklaidai
Linos Jakubauskienės nuotrauka
