Liepos 9 d. Vilniuje televizijos laidoje dalyvavo Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos Forumo pirmininkas Bronius Bučelis ir Lietuvos vežėjų profsąjungos pirmininkas Audrius Cuzanauskas. Vyko diskusija dėl keleivinio ir krovininio transporto bendrovių vairuotojų problemų. Svečius kalbino korespondentas Kęstutis Skrebys.
Vienas iš aptartų klausimų – Vidaus sandoriai. Pasak B. Bučelio, klausimas dėl Vidaus sandorių buvo aptartas su 20 miestų merais. Jo manymu, savo poziciją turėtų išreikšti ir Lietuvos Savivaldybių asociacija, teikdama pasiūlymus dėl įstatymo skaidrumo. Anot jo, nesuprantama, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė skelbia viešųjų pirkimų konkursus, tokiu būdu žlugdydama savivaldybės įmonę. Šiuo metu Vilniuje keleivius veža 2 privačios bendrovės ir VVT. B. Bučelio teigimu, daug nusiskundimų gaunama dėl UAB, „Transservis“ veiklos. Bendrovė dar 2023 m. įdarbino 30 vairuotojų iš Ganos, o 2024 planuoja įdarbinti dar 40 vairuotojų iš trečiųjų šalių. Dėl socialinio dempingo nukenčia vietiniai darbuotojai. Be to, Ganos vairuotojai nemoka lietuvių kalbos. „Tenka susidurti su atvejais, kad atvykusiems užsieniečiams pasiūlomas darbas už mažesnį nei buvo žadėta atlyginimą ir jie dirba neva „laikiną“ darbą, jiems mokamas mažesnis darbo užmokestis, jie dirba viršvalandžius, apgyvendinami prastomis sąlygomis ir moka didesnį nei rinkos kaina to kambario nuomos mokestį“, – sakė B. Bučelis.
Anot Forumo pirmininko, kalbant apie keleivinio transporto rinką, daugelis Savivaldybių bendrovių vadovaujasi pasirašyta paslaugų sutartimi. Jos turėtų būti pripažintos Seime strateginėmis įmonėmis – kilus grėsmei, jos galėtų evakuoti žmones iš miestų.
„Aišku, man kelia susirūpinimą kelių būklė Lietuvoje, kuri kelia grėsmę keleivių saugumui. Keliams vis dar neskiriama tiek lėšų, kiek jų reikėtų“, – kalbėjo B. Bučelis.
Lietuvos vežėjų profsąjungos pirmininkas Audrius Cuzunauskas kalbėjo apie krovininio transporto sektoriaus problemas, apie vairuotojams mokamus komandiruotpinigius ir tokių sprendimų pasekmes.
„Gaila, kad ligi šiol darbdaviai nesilaiko įstatymo ir vairuotojams neišduodami atlyginimo lapeliai, nors Darbo kodekso 148 str. 1 d. yra numatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę“, – teigė A. Cuzanauskas.
Anot jo, 2023 metų statistika liūdina. SODROS duomenimis, transporto ir saugojimo darbo sektoriuje nedraudiminių dienų skaičius siekė 4 484 354, iš jų 3 291 719 sudarė nemokamos atostogos ir neatvykimas į darbą administracijos leidimu. 2023 m. VDI nustatė 128 nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir įdarbinimo nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos atvejus, taip pat 604 asmenis, dirbusius nelegaliai, nedeklaruotą darbą ir įdarbintus nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
Atsižvelgiant į nuolatinį profesionalių vairuotojų trūkumą Europoje, vairuotojų nuovargio problema tapo dar labiau aktuali. 2023 metų ETF tyrimo rezultatai: rodo, kad lėtinis profesionalių vairuotojų nuovargis Europoje yra įprastas reiškinys: 60 % sunkvežimių vairuotojų ir 66 % vietinio ir tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų (iš beveik 2 900) pranešė apie tai, kad privalo vairuoti nuolatos jausdami nuovargį. Remiantis to paties tyrimo rezultatais, pagrindinės vairuotojų nuovargio priežastys yra prastos darbo sąlygos, t. y. ilgos darbo valandos, nereguliarus ir ilgas darbo grafikas, prastos poilsio sąlygos ir poilsio bei pertraukų trūkumas. Organizuodama būsimas akcijas kelių transporto srityje, ETF nori pasiųsti aiškią žinutę, kad vienintelis būdas spręsti vairuotojų nuovargio, kurį visų pirma kelia prastos darbo sąlygos, problemą yra užtikrinti, kad vairuotojai dirbtų geromis sąlygomis, gautų sąžiningą atlyginimą ir būtų apsaugoti, taikant sąžiningas taisykles. Be to, geresnės vairuotojų darbo sąlygos yra svarbios, siekiant išsaugoti esamus vairuotojus ir pritraukti naujų šios profesijos atstovų, suteikiant tiesioginės naudos profesionalių vairuotojų gerovei ir, apskritai, saugumui keliuose. Daugiau informacijos apie ETF vairuotojų nuovargio tyrimą galima rasti čia: https://www.etf-europe.org/activity/bus-and-coach-road/
Pasak A. Cuzanausko, gnčuose su transporto įmonėmis darbuotojai dažniausiai prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, taip pat pasitaiko ginčų dėl kasmetinių ir nemokamų atostogų suteikimo. Dienpinigiai turi būti mokami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, o mažesnius, tai yra ne mažiau kaip 50 proc., dienpinigių dydžius galima mokėti tik tuo atveju, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Taigi susitarimo dėl dienpinigių mažinimo įforminimas darbo sutartyje ar vienašališkas darbdavio sprendimas mokėti darbuotojui mažesnius dienpinigių dydžius nėra teisėtas.“ Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja džiaugiasi, kad didelė dalis ginčų DGK išsprendžiami taikiai – darbo ginčai, kurie išsprendžiami taikos sutarties patvirtinimu, taip pat ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu, siekia 35 proc. Be to, pažymi, kad, nepavykus ginčo išspręsti taikiai ir bylą toliau nagrinėjant teisme, daugiau nei pusė DGK ir teismų sprendimų sutampa. Paminėtina Vilniaus apygardos teismo 2023-11-07 nutartis Nr. e2A-2263-1097/2023, kurioje teismas, kaip ir DGK, pripažino darbo santykių buvimo faktą ir priteisė darbuotojui daugiau kaip 4600 eurų darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių bei daugiau kaip 7 100 Eur netesybų.
Artėjant Seimo rinkimams siūlysime Seimui taisyti įstatymus, kad komandiruotės dydis būtų pridedamas prie vairuotojo pagrindinio atlyginimo ir būtų atskaičiuojami mokesčiai Valstybei ir dėl to vairuotojai gautų visas socialines garantijas numatytas įstatymuose.
Bronius Bučelis
