Atsargiai: juodosios dėmės

Ilgą laiką pirmavusi Europoje pagal avarijose žūstančiųjų skaičių, Lietuva tarsi atsipeikėjo – šalies keliuose tragiškų eismo įvykių mažėja. Štai per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykiuose žuvo beveik trečdaliu mažiau žmonių. Ypač sumažėjo keliuose žuvusių vaikų bei pėsčiųjų. Ar tokios pat tendencijos vyrauja ir sostinėje, kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiuoju transportininku Vidualdu VALEIKA.

– Ar iš tiesų avarijų Lietuvoje sumažėjo tiek, kad jauturime kuodžiaugtis?

– Lietuva garsėja gerais užmiesčio keliais. Deja, negalime pasigirti saugiomis eismo sąlygomis. Nors bendros tendencijos šiuo metu yra palankios, jeilygintume situaciją su kitomis Europos šalimis, ji vis dar tebėra sudėtinga.

Reguliari įskaitinių eismo įvykių analizė atliekama tik magistraliniuose ir krašto keliuose, remiantis ja sudaromas Lietuvos juodųjų dėmių žemėlapis. Į jį atsižvelgiama kuriant Lietuvos saugaus eismo programą, numatant konkrečias priemonesbei skiriant finansavimą situacijai pagerinti. Miestuose panašūs tyrimai nėra atliekami, nors čia eismo sąlygos sudėtingesnės nei užmiesčio keliuose.

– Kuo skiriasi eismo sąlygos miestuose ir užmiestyje?

– Užmiesčio keliuose daugiausia problemų kyla dėl viršyto greičio, miestuose – dėl kitų priežasčių. Visų pirma,didžiuosiuose miestuose eismas kur kasintensyvesnis: tarkim, Vilniaus miesteper parą pravažiuojaiki 105 tūkst. automobilių, užmiesčio teritorijose – vos 26,4 tūkst. Be to, sostinėje daug sankryžų, įvažiavimų, pėsčiųjų perėjų, stovinčių automobilių gatvėse – vairuotojai mieste privalo būti nuolat sukaupę dėmesį, antraip jie laiku nespėja įvertinti besikeičiančių eismo sąlygų. Tereikia sekundei nukreipti dėmesį, atsiliepti mobiliuoju telefonu ar prisidegti cigaretę – ir pasekmės gali būti nenuspėjamos.

Dar viena sostinės eismo problema – nepakankamai išplėtotasmagistralinių gatvių tinklas. Ypač per rytinį ar vakarinį piką eismo srautai sostinėje itin intensyvūs, sankryžos perkrautos. Tai vėlgi verčia vairuotojus ir kitus eismo dalyvius rizikuoti ir klysti. Papildomos sumaišties įneša maršrutinių taksi vairuotojai, išleisdami keleivius draudžiamose vietose ir pavojingai manevruodami gatvėse.

Situacija šiek tiek pagerėjo įdiegus automatizuotą eismo reguliavimo ir valdymo sistemą: sankryžose sumontuotos vaizdo matymo ir fiksavimo priemonės, kurios ne tik sudaro sąlygas automobiliams pravažiuoti greičiau, bet ir padeda nustatyti pažeidimus. Vilniuje įdiegtipirmieji Lietuvoje greičio kontrolės postai – tai vėlgi drausmina vairuotojus.

– Ar per krizę sumažėjus transporto srautams, avarijų sostinėje įvyksta mažiau?

– 2008 metais įskaitinių eismo įvykių skaičius Vilniaus mieste buvo 1,67 karto mažesnis nei 2005 m. (Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu jis sumažėjo 1,36 karto). Žuvusiųjų skaičius milijonui Vilniaus miesto gyventojų siekia 76 ir yra dvigubai mažesnis nei Lietuvoje – 146 žuvusieji. 2008 m. žuvusiųjų skaičius Vilniuje buvo pats mažiausias per trisdešimt metų. Pastaraisiais metais situacija dar labiau pagerėjo.

Daugiausia įtakos tam turėjo leistino greičio sumažinimas miestuose, taip pat įdiegta jau minėta automatizuota eismo valdymo sistema bei intensyvi infrastruktūros plėtra ir modernizavimas. Pastatyta naujų viadukų, apvažiavimų, sutvarkytos bei paplatintos gatvės – visai tai prisidėjo prie eismo saugumo gerinimo.

2009 metais SĮ „Vilniaus planas“ atliko išsamią 2005-2008 metų įskaitinių eismo įvykių analizę bei pirmą kartą sudarė Vilniaus miesto juodųjų dėmių žemėlapį. Tai – vietos, kuriose per ketverius metus įvyko ne mažiau keturių įskaitinių įvykių 500 metrų ilgio gatvės ruože.

– Skaitytojams bus įdomu – kuriose sostinės gatvėse įvyksta daugiausia avarijų?

– Natūralu, kad didžiausias kelių eismo įvykių skaičius užfiksuotas ilgiausiose gatvėse. Tai Savanorių ir Laisvės prospektai, Ukmergės, Kalvarijų, Antakalnio, Geležinio Vilko, Žirmūnų, Kirtimų gatvės.

Patirtis rodo, kad ypač didelį dėmesį reikėtų skirti eismui gatvėse, kur žūva 9-12 žmonių. Tokių Vilniuje yra keletas: Nemenčinės plentas, Laisvės prospektas, Ukmergės, Oslo ir Liepkalnio gatvės. Šiek tiek mažiau žmonių žūva Kirtimų, Geležinio Vilko, Eišiškių plente, Savanorių prospekte, nors šios gatvės taip pat laikomos vienomis iš avaringiausių.

Daugiausia įskaitinių eismo įvykių fiksuota Kalvarijų gatvėje tarp Žalgirio ir Trimitų gatvių – 70 įvykių kilometrui. Daug jų nutinka Antakalnio gatvėje ties Antakalnio poliklinika, klinikomis ir ligonine, Savanorių prospekte Kęstučio, Asanavičiūtės, Naugarduko, Kudirkos, Šeimyniškių gatvių atkarpose.

Mažiausia eismo įvykių nutinka greitojo eismo gatvėse, kur nevažiuoja visuomeninis transportas,nedaug sankryžų, minimalus pėsčiųjų eismas. Didelis eismo juostų kiekis ir nemažas automobilių greitis verčia pėsčiuosius laikytis eismo taisyklių ir mažiau rizikuoti pereinant gatvę.

Tradiciškai daug kelių eismo įvykių sankryžose, kur susikerta transporto priemonių, pėsčiųjų bei dviratininkų keliai. Sankryžos – tai padidinto eismo rizikos zonos, kur išvengti konfliktinių situacijų yra sudėtinga. 2008 m. daugiausia įskaitinių įvykių fiksuota Panerių–Algirdo ir Justiniškių–Ozo gatvių sankryžose, nors transporto eismo intensyvumas čia yra vidutinio lygio.

Avaringiausių sankryžų sąraše pirmajame dvyliktuke įrašytos net penkios žiedinės sankryžos – jas įveikti sudėtinga ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems.

Dar viena vadinamųjų juodųjų dėmių grupė – teritorijos greta prekybos ir pramogų centrų, arenų, klinikų, turgaviečių ir pan., kur intensyvus automobilių esmas, kur daug pėsčiųjų bei visuomeninio transporto keleivių. Tai Ozo g. šalia „Akropolio“, Antakalnio šalia Klinikų,Ukmergės g. šalia prekybos centrų „Senukai“ ir IKI, „Maxima“, Lukšio g. šalia „Hiper Rimi ir „Banginio“ ir t. t. Daug eismo įvykių nutinka ir didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse.

– Avarijų kiekis, be abejo, priklauso ir nuo paros meto…

– Galima išskirti kelis paros laikotarpius, per kuriuos eismo įvykių ir nukentėjusiųjų skaičius išauga: tai rytinės (nuo 7.30 iki 8.30 val.) ir vakarinės (nuo 17 iki 19 val.) piko valandos. Įdomu tai, kad avaringumas Vilniuje nepriklauso nuo sankryžos reguliavimo būdo: nereguliuojamose sankryžose įskaitinių eismo įvykių įvyko 132, reguliuojamose – 131, nukentėjo atitinkamai 162 ir 157. Daugiausia eismo dalyvių vis dar nukenčia pėsčiųjų perėjose.

2008 m. daugiausia įskaitinių eismo įvykių užfiksuota Naujamiesčio ir Šeškinės rajonuose, šiek tiek mažiau Antakalnio, naujojo Centro ir Senamiesčio teritorijose.

– Nuo ko priklauso juodųjų dėmių skaičius gatvėse?

– Juodosios dėmės, kaip minėjau, dažniausiai susidaro ten, kur tankus sankryžų ir įvažiavimų tinklas. Ten, kur sankryžų mažiau, įskaitinių avarijų skaičius mažėja.

Įdomu ir tai, kad eismo įvykių kiekispriklauso nuo transporto srauto greičio piko valandomis: jisdidėja, kol srautas pasiekia 2,5 tūkst. automobilių per valandą, kai jų pravažiuoja daugiau, eismo įvykių ima mažėti. Tai nenuostabu: esant intensyviam transporto eismui, gerokai mažiau taisyklėms nusižengia pėstieji, atidesni tampa ir automobilių vairuotojai.

Didelę įtaką avarijų kiekiui turidraudžiamose vietose ar neleistinais būdais stovintys automobiliai, verčiantys pėsčiuosius išeiti į gatvę ar kelią, sudarantys kliūtis automobilių eismui gatvėse, apsunkinantys matomumą.

– Kokiais būdais galima mažinti avarijų kiekį miesto gatvėse?

– Statistika rodo, kad nemažai eismo įvykių nutinka gatvėse bei jų atkarpose, kur nėra šaligatvio ar pėsčiųjų ir dviračių tako bei apšvietimo. Šioms vietoms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Taip pat derėtų peržiūrėti miesto visuomeninio transporto stotelių išdėstymą ir įvažų planus, kurie tiesiogiai susiję su eismo dalyvių saugumu. Reikėtų sumažinti esamų ir kontroliuoti naujai statomų pėsčiųjų perėjų, sankryžų ir įvažiavimų kiekį, įvertinti gatvių kategorijas.

Tam tikrose vietose derėtų uždrausti statyti automobilius gatvėse, taip pat reklamą šalikelėse – ji dažnai trukdo matyti gatvę ar kelią bei sukelia pavojų tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Be to, avarijų bei avaringiausių vietų analizę atliktiir juodųjų dėmių sąrašus sudaryti derėtų kasmet – tai padėtų nustatyti pavojingiausias vietas bei pagerinti situaciją jose.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka