Seimo Ekonomikos komitetas šiandien svarstė viešųjų pirkimų įstatymų projektų paketą (Nr. XIVP-1919–XIVP-1925), kurį Seimui pateikė Vyriausybė. Teisės aktuose siūloma supaprastinti įstatymų nuostatas, susijusias su perkančiųjų organizacijų atliekama tiekėjų patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Projektuose numatoma galimybė mažos vertės pirkimų atveju netaikyti reikalavimų dėl tiekėjo atitikimo nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas: sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 eurų; nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai paliekama pareiga iš šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas.
Patikros nebus reikalaujama, jei prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas, ar jį kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės. Atliekant įvardintų subjektų patikrą, nebus reikalaujama pateikti visų atitiktį nacionalinio saugumo interesams įrodančių dokumentų. Pakaks pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš laimėtojo – vieną ar kelis oficialius dokumentus. Dokumentų iš tiekėjo nebus reikalaujama, jei perkančioji organizacija iš kitų šaltinių gali nustatyti atitiktį keliamiems reikalavimams ar jei ji šiuos dokumentus turi iš ankstesnių procedūrų. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turės būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią tiekėjas turės pateikti dokumentus.
Svarstomuose projektuose iš dalies keičiamos nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios viešųjų pirkimų centralizavimo nuostatos: savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių pirkimai nebus centralizuojami. Ekonomikos komitetas pritarė Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui – reikalavimą centralizuoti viešąsias įstaigas – taikyti tik nuo 2024 m. sausio 1 d.
Pakeitimais, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė, keičiamas požiūris dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis – nelieka absoliutaus reikalavimo skaidyti pirkimą į dalis, tačiau reikalaujama priimti sprendimą atsižvelgiant į smulkaus ir vidutinio verslo galimybes ir siekį didinti tiekėjų konkurenciją.
Įstatymų projektų paketu siūlomais pakeitimais taip pat numatoma: leisti tiekėjams tikslinti pasiūlymų dokumentus ar duomenis, išskyrus duomenis, kurie daro įtaką pasiūlymų eilei; perkančiajai organizacijai suteikti teisę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Be to, siūloma padidinti mažos vertės pirkimų ribas – didinti iki 70.000 eurų be PVM, o darbų pirkimo atveju – iki 174.000 eurų be PVM.
Komitetas pritarė pasiūlymams tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).
Įstatymo patobulintu projektu Nr. XIVP-1919 (2) numatoma atsisakyti reikalavimo mažos vertės pirkimuose privalomai dalyvauti atestuotam pirkimų specialistui.
Patobulintame Viešųjų pirkimų įstatymo projekte pritarta Vyriausybės teikiamam pakeitimui numatyti, kad jeigu yra nustatyta, jog viešajame pirkime buvo sudarytas draudžiamas susitarimas tarp konkurentų, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, yra preziumuojama, kad pažeidimas sukėlė žalą, kurios dydis – 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės.
Viešųjų pirkimų įstatymų projektų paketą pagal kompetenciją svarstė ir papildomi Seimo Švietimo ir mokslo, Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Numatoma, kad įstatymai įsigalios 2023 m. sausio 1 d.
LR Seimo informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
