Glazgo klimato paktu pasaulis atsisako iškastinio kuro subsidijų ir naudos mažiau anglies kuro

lapkričio 16 04:58 2021 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Škotijoje, Glazge, vykusios Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 delegatai iš 197 valstybių vėlų šeštadienio metą po ilgų sudėtingų derybų pasiekė naują pasaulinį susitarimą klimato kaitai mažinti.

Pabrėždamas Glazgo klimato pakto reikšmę, konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi paktu dar kartą įtvirtintą Paryžiaus klimato susitarimo nuostatą, jog planetos atšilimas neturėtų viršyti 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

„Glazgo paktas įvardija ne tik „kiek“, bet ir „kaip“. Nors, Indijai ir Kinijai spaudžiant, galutinės formuluotės sušvelnintos, vis dėlto pirmą kartą istorijoje pasaulio valstybės sutarė atsisakyti iškastinio kuro subsidijų ir mažinti anglies naudojimą. Po ilgų derybų pakte išliko ir itin ambicingas įsipareigojimas iki 2030 m. 45 proc. sumažinti anglies dioksido emisijas, palyginti su 2010 m.“, –sako Simonas Gentvilas.

Ministro žodžiais, Europos Sąjungos pozicija atsisakyti iškastinio kuro subsidijų išlieka vieninga, nepaisant švelnesnės formuluotės Glazgo pakte.

Glazgo konferencijai pavyko nustatyti taisykles, kuriomis remiantis bus įgyvendinamas Paryžiaus klimato susitarimas. Nacionaliniai šiltnamio dujų mažinimo įsipareigojimai bus kasmet vertinami, ar atitinka 1,5 laipsnio tikslus, taip pat siunčiamas signalas šalims būtiniems užmojams didinti. Svarbu ir tai, kad šalys donorės raginamos kuo skubiau įvykdyti savo įsipareigojimus iki 2025 m. kasmet sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių paramą besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.

COP26 konferencijoje didelis dėmesys skirtas besivystančių šalių poreikiui prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio bei patiriamų netekčių ir žalos, dėl to šalys donorės įsipareigojo iki 2025 m. padvigubinti 2019 m. skirtą finansavimą prisitaikymui prie klimato kaitos.

Lietuva, siekdama prisidėti sprendžiant pasaulinę klimato krizę ir laikydamasi Europos žaliojo kurso, imasi priemonių, kad iki 2050-ųjų m. šalies ekonomika taptų neutrali klimatui.

Aplinkos ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka