Ibisa – nedidelė sala Viduržemio jūroje, įsikūrusi Ispanijai priklausančio Balearų salyno pietvakariuose. Nors ši sala garsėja naktiniais klubais, tačiau poilsiautojus į Ibisą traukia ir nuostabūs paplūdimiai, kurių kiekvienas – vis kitoks, savitas.
Salos plotas – vos 571 kv. m. Tačiau nusileidus sostinės Ibisos oro uoste, geriau išsyk išsinuomoti automobilį ar bent motorolerį. Autobusų eismas čia prastai išplėtotas. Automobilio nuomos kaina, bent ne sezono metu, nėra didelė. Štai mums naujutėlio, dar nė dešimties tūkstančių kilometrų nenuvažiavusio „Peugeot” nuoma kainavo vos 20 eurų. Kur kas brangiau tenka pakloti už automobilio draudimą – jis atsiėjo šiek tiek daugiau nei šimtą eurų. Drausti transporto priemonę nėra būtina; tačiau tuomet nuomos kompanija kliento kreditinėje kortelėje rezervuoja tam tikrą sumą pinigų, ir jei automobilis grąžinamas apdaužytas, iš esamų pinigų atskaičiuojama už transporto priemonės remontą.
Pavažinėję po Ibisos miestus ir paplūdimius įsitikiname: nedrausti čia automobilio būtų tikra avantiūra. Mažai saloje važinėjančių transporto priemonių – neapdaužytos. Matyti, jog ispanai dėl menko įbrėžimo ar įlenkimo tiesiog nesuka sau galvos…
Nors salos plotas – nedidelis, per savaitę automobiliu nuvažiavome apie penkis šimtus kilometrų. Stengėmės aplankyti kiekvieną paplūdimį, miestelį, įspūdingesnę vietovę. O jų čia – gausybė. Bene draugiškiausias turistams – San Antonijo miestas. Čia gausybė milžiniškų viešbučių, kai kada netgi darkančių įstabų Ibisos peizažą. Būnant šiame mieste, derėtų aplankyti ir garsiąją Cafe del Mar, kur groja gyva muzika, renkasi įžymybės.
Viena nuostabiausių Ibisos vietų – Es Vedra. Pasak vietos gyventojų, ši nedidelė sala garsėja mistiniu poveikiu. Sakoma, kad netoliese gyvenantieji čia regi keistas šviesas, o magnetinis laukas, sklindantis nuo akmeninės salos, itin stiprus. Ne veltui vietos gyventojai, tarp kurių nemaža dalis – hipiai, čia susirenka pamedituoti.
Įspūdingas ir salos sostinės Ibisos senamiestis. Jis tarsi padalintas į dvi dalis – viršutinį miestą, kuris įsikūręs ant kalvos prie jūros, ir naująją miesto dalį. Užlipus į patį viršų, kur stūkso senovinė pilis, atsiveria nuostabus vaizdas tiek į jūrą, tiek į salą. Įspūdinga Santa Maria d’Eivissa katedra, žavi viduramžius menančios akmenimis grįstos gatvelės, autentiška keturioliktojo amžiaus architektūra.
Tiek vietos gyventojai, tiek poilsiautojai Ibisoje atrodo visiškai atsipalaidavę. Galbūt daugiau spindesio čia esama naktiniuose klubuose, tačiau gatvėse, paplūdimiuose visi apsirengę itin paprastai – kiekvienam svarbu patogumas. Bet kuriame paplūdimyje gali sutikti ir nudistų – tiek vyrų, tiek moterų.
Vasarą Ibisą aplanko milijonai turistų. Tačiau, nors sala daugeliui asocijuojasi su ypatinga prabanga, ne viskas čia kainuoja labai brangiai. Štai nedidelėje aludėje, įsikūrusioje Es Kanar mieste, kuriame gyvenome, alaus galima išgerti ir už vieną eurą. Kava nedidelėse kavinukėse taip pat beveik visur kainuoja apie eurą. Pavakarieniauti kavinukėse galima ir už dešimtį eurų.
Vaisiai ar daržovės, užauginti Ibisoje, itin skanūs. Tačiau jie čia kainuoja nepigiai. Mangai, papajos ar pomidorai netgi brangesni negu Lietuvoje. Akivaizdu, jog savo darbą Ibisos gyventojai moka vertinti.
Kaskart keliaujant po Ibisą žavėjo ir raudona žemė. Sako, vasarą ji būna išdeginta kaitrios saulės. Spalį, kuomet lankėmės Ibisoje, saloje buvo ir daug žalumos.
Ibisa – tai vieta, kurios pamiršti neįmanoma. Čia tvyranti ypatinga dvasia užburia. Ne veltui šią salą poilsiui renkasi turtingiausi pasaulio žmonės, čia nuolat atvyksta ir įvairaus ryškumo kino ir futbolo žvaigždės.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos