Vairuotojai puikiai žino, kad vos tik įsigijus transporto priemonę būtina pasirūpinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be jo išvažiavus į kelią gresia ne tik baudos, bet ir finansinės bėdos patekus į eismo įvykį. Rūpestingi vairuotojai paprastai renkasi ir kasko, kuris užtikrina ramesnį gyvenimą bei apsaugo nuo daugiau rizikų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius primena, kokiomis aplinkybėmis galioja kasko.
Kasko – daugiau garantijų
Kaip pasakoja R. Pocius, pagal savanorišką kasko atlyginama žala už transporto priemonei dėl staiga ir netikėtai įvykusių incidentų sukeltus padarinius, kurių metu apgadinamas arba sunaikinamas automobilis. Kasko galioja ir tuomet, kai transporto priemonė apgadinama ar prarandama ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl kitų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, į kelią išbėgusio briedžio ar ant transporto priemonės nuvirtusio medžio.
„Pastebėjome, kad Lietuvos gyventojai tampa vis sąmoningesni ir labiau rūpinasi savo turtu, o rinkoje apskritai didėja apdraustumas. Prie to prisideda ir stabiliai atsinaujinantis automobilių parkas. Rinktis kasko vairuotojus taip pat paskatina per visą šalį pernai praūžusios vasaros liūtys, kurios skandino ne tik gatves, bet ir automobilius“, – pasakoja R. Pocius.
Pasak draudimo eksperto, kasko kaip paslauga patraukli ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl kitų patogumų. Pavyzdžiui, priklausomai nuo sutarties vairuotojams siūloma pagalbos kelyje paslauga, pakaitinis automobilis, automobilio keleivių draudimas ar apmokama nakvynė viešbutyje.
Draudimas gelbsti ne visada
Kaip detalizuoja R. Pocius, kasko gelbėja ne visada – draudimo sutartyje numatyti atvejai, kai draudikas turi teisę atsisakyti atlyginti nuostolius. Šios atskiros aplinkybės labiausiai susijusios su pačių vairuotojų neatsakingu ar neatsargiu elgesiu.
„Kasko negalioja tokiais atvejais, kai vairuotojas, pavyzdžiui, eisme dalyvauja būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, darant nusikalstamą veiką ir panašiai“, – aiškina ekspertas.
Negana to, draudikas turi teisę atsisakyti atlyginti patirtus nuostolius ir tuomet, kai transporto priemonė yra pavogta, o pats savininkas jos viduje buvo palikęs raktelius, arba kai kasko įgyjamas siekiant pasipelnyti. Pastaruoju atveju piktavaliai įprastai inscenizuoja eismo įvykius ir viliasi gauti išmoką už tyčia padarytą žalą.
„Kalbant bendrai, kasko galioja netikėtai ir staiga įvykusiems incidentams, o ne iš anksto suplanuotiems ir žinomiems įvykiams. Todėl visada svarbu galvoti, kaip mes elgiamės vairuodami ar jau išlipę iš automobilio. Atsakingumas šiuo atveju yra prioritetas, kuriuo turėtume vadovautis“, – pabrėžia R. Pocius.
Naudingas ir besiskolinantiems automobilį
Draudiko atstovas prisimena neseną atvejį, kai vairuotojas su skolintu automobiliu atsitrenkė į daugiabučio kieme stovėjusį kaimyno visureigį. Kadangi tikrasis transporto priemonės savininkas neturėjo kasko, incidento kaltininkui teko iš savo kišenės padengti skolinto automobilio remonto išlaidas.
„Tokie atvejai nėra retenybė, bet rūpesčius dėl jų galima sumažinti. Pavyzdžiui, turėdamas kasko, vairuotojas būna apdraustas net ir tada, kai vairuoja kito asmens automobilį. Tai gali būti visiškai nepažįstamo žmogaus transporto priemonė, svarbu, kad ji priklausytų fiziniam asmeniui“, – aiškina R. Pocius.
ERGO informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
