Birželio 1-ąją sostinės „Šekspyro“ viešbutyje vykusioje konkurencijos popietėje kalbėta apie tai, kaip galima pažeisti konkurencijos taisykles per neapdairumą ar nežinojimą, taip pat neatsakingą įmonės darbuotojų elgesį, dėl kurio baudžiamos įmonės. Konkurencijos teisės specialistai įvardijo sunkiau atpažįstamus ar sunkiau suprantamus, tačiau neretai pasitaikančius konkurencijos teisės pažeidimus.
Įmonės baudžiamos
Remiantis statistika, pastaruoju metu Lietuvos ir Europos konkurencijos tarnybų nustatytų draudžiamų susitarimų sparčiai daugėja. Nereta priežastis – įmonės neturi supratimo apie konkurencijos teisės reikalavimus.
Dažnai pažeidimai būna netipiniai – tai tėra pasikeitimas bendro pobūdžio informacija, pokalbiai telefonu. Pažeidimai, pasak teisininkų, vis dažniau keliasi į elektroninę erdvę. Net teisininkams tampa sudėtinga įvertinti, ar pažeistas Konkurencijos įstatymas. Juolab tai padaryti sunku įmonių atstovams, neturintiems specialių žinių.
Pažeidimai – įvairūs
Pasak COBALT asocijuotos teisininkės Editos Černiauskaitės, kiekviena įmonė privalo elgtis savarankiškai, jų vadovams draudžiama sudaryti vienokius ar kitokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją.
„Bet kokia forma – raštu žodžiu ar nebyliai – sudarytos sutartys yra susitarimas. Jei viena įmonė pateikia pasiūlymą, o kita jį priima, tai jau laikoma susitarimu. Nesvarbu, kokia forma tas pasiūlymas pateiktas ar priimtas. Vis didesnę svarbą įgyja elektroninis susirašinėjimas. Pažeidimui nustatyti gali pakakti ir keleto elektroninių laiškų. Todėl labai svarbu rašant laiškus nevartoti frazių, kurios galėtų reikšti pasiūlymą ar sutikimą sudaryti susitarimą. Jei įmonė verčiama dalyvauti įstatymų pažeidime, jos atstovai privalo apie tai informuoti atitinkamas tarnybas“, – aiškina E. Černiauskaitė.
Jos teigimu, net ir laikantis visų viešojo pirkimo sąlygų su konkurso laimėtoju sudaroma sutartis gali pažeisti konkurencijos įstatymo reikalavimus. Bet kuriuo atveju sutartį sudarančioms šalims išlieka pareiga įsivertinti, ar sudaroma sutartis atitinka konkurencijos taisykles. Net jei sutartis sudaryta netyčia, nepagalvojus, neturint blogų ketinimų, įmonės atsakomybės tai nepanaikina.
„Pažeidimas gali būti veiksmų elgesio koordinavimo forma tarp šalių, kurios dar nėra sudariusios susitarimo, bet užuot konkuravusios, sąmoningai pradeda bendradarbiauti. Suderintų veiksmų elementais laikoma elgesio suderinimas, kurį rodo kontaktas, ir po to sekęs elgesys rinkoje“ – aiškina E. Černiauskaitė.
Pasak jos, pažeidimu laikomas bet koks konkurencijos ribojimas: kainos fiksavimas, rinkos pasidalinimas, gamybos, pardavimo kiekių ribojimas, viešųjų pirkimų pasiūlymų derinimas, informacijos mainai. Tai – dažniausiai pasitaikantys pažeidimai. Net jei įmonės darbuotojas sudaro sutartį be įmonės vadovo žinios, tokiu atveju bauda vis tiek skiriama įmonei.
Nepritariant būtina atsiriboti
Apie tai, kaip galima padaryti pažeidimą ir neturint blogų tikslų, kalbėjo Konkurencijos tarybos vyriausioji patarėja konkurencijos teisės klausimais Giedrė Jarmalytė.
Ji paaiškino susirinkusiems, ką reiškia sąvoka „kitų susitarimai“. „Nuo atsakomybės įmonių vadovai neatleidžiami ir tais atvejais, kai jie tik dalyvauja susirinkime, kuomet priimami vienoki ar kitokie susitarimai. Atsakomybė už susitarimus tenka visiems asociacijos nariams, tai pat tarpininkams. Už dukterinės įmonės susitarimus atsakomybė tenka patronuojančiai įmonei”.
Pažeidimu laikomas ne tik aiškus valios suderinimas, bet ir pasyvus dalyvavimas sudarant susitarimą, arba nebylus pritarimas, kai kiti dalyviai mano, jog pasyvus dalyvis pritaria sutartam elgesiui.
Už asociacijos sprendimus atsako visi jos nariai. „Narystė asociacijoje – sutikimas su jos taisyklėmis, vadovavimu, priimtais sprendimais. Nedalyvavimas priimant atskirus sprendimus ar įstojimas į asociaciją vėliau nereiškia, kad įmonė nedalyvavo susitarime. Jei įmonė dalyvauja asociacijoje, reiškia, ji sutinka su viskuo, kas joje vyksta“, – aiškino G. Jarmalytė.
Be to, pasak jos, nesvarbus ir asociacijos sprendimo pobūdis – ar jis būtų rekomendacinis, ar įpareigojantis, ar narių subjektyvus sprendimo privalomumo suvokimas. „Svarbus yra sprendimo siekis ir galimybė riboti konkurenciją”.
Konkurencijos įstatyme numatomos bausmės ir tiems, kurie tarpininkauja priimant susitarimus. Pažeidimu laikomi ir konkursiniai susitarimai, kai dalyvaujantieji konkurse derina pasiūlymus.
Pasak G. Jarmalytės, įmonės, nenorinčios dalyvauti susitarimuose, privalo nuo jų atsiriboti. Tai reikia padaryti aiškiai ir nedviprasmiškai.
„Visi susitarimo dalyviai privalo suprasti, kad vienas ar kitas dalyvis atsiriboja nuo dalyvavimo susitarime. Be to, susitarime atsisakiusi dalyvauti įmonė privalo apie susitarimą informuoti atitinkamas institucijas. Susitarimo dalyvių teiginiai apie pasirinkimo neturėjimą nėra tinkamas argumentas išvengti atsakomybės“.
Bauda, skiriama už konkurencijos įstatymo pažeidimus, gali sudaryti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų.
Susirinkusieji į konkurencijos popietę aptarė įvairias situacijas, kaip gali būti pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas, taip pat kalbėjo apie gerosios praktikos pavyzdžius, pasidalino patirtimi, kaip išvengti tokių pažeidimų ir kokie modernūs įrankiai gali apsaugoti nuo panašių situacijų.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
