Pirmadienį Vyriausybė nutarė padidinti žaliųjų viešųjų pirkimų dalį, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai, ir patvirtino nacionalinius šių pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus.
Aplinkos ministerijos siūlymu nustatyta, kad per dvejus metus visi viešieji pirkimai turi tapti žalieji. Numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu – šiemet nuo liepos 1 d. iki gruodžio pabaigos – jie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – ne mažiau kaip 50 proc., o nuo 2023 m. – 100 proc.
2020-aisiais žalieji pirkimai, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, sudarė tik 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus.
Viešajame sektoriuje dominuojantys žalieji pirkimai – itin svarbi priemonė pereinant prie žiedinės ekonomikos ir siekiant Žaliojo kurso tikslų. „Viešasis sektorius yra milžiniška perkančioji organizacija, todėl jame žalieji pirkimai turi tapti standartu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus bus privalu naudojant pažangos lėšas, ir tokią prievolę turės nustatyti Vyriausybei pavaldūs ar atskaitingi valstybės biudžeto asignavimų valdytojai projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Ši nuostata aktuali neperkančiosioms organizacijoms, kurios vykdo pažangos lėšomis finansuojamas priemones ar projektus.
Skatinant žaliuosius pirkimus svarbus vaidmuo tenka VPT. Vyriausybė jai rekomendavo šioje srityje didinti perkančiųjų organizacijų ir subjektų, taip pat neperkančiųjų organizacijų, kurios įgyvendina pažangos lėšomis finansuojamas priemones ar projektus, kompetenciją, stebėti žaliųjų pirkimų pažangą ir informacijos apie juos sisteminimą, užtikrinti tinkamą konsultavimą. Šiuo tikslu VPT įkurs Darniųjų pirkimų kompetencijų centrą.
Žaliųjų pirkimų sistemai tobulinti skirti balandžio 1 d. įsigalioję žaliųjų pirkimų reikalavimų pakeitimai, patvirtinti aplinkos ministro. Buvo patikslinta žaliojo pirkimo sąvoka, patobulintas teisinis reguliavimas, sudaryta daugiau galimybių perkant prekes, paslaugas ar darbus naudoti ekologinius ženklus, sertifikatus, o perkant paslaugas ar darbus – aplinkos apsaugos vadybos sistemas.
Aplinkos ministerija artimiausiu metu priims Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2025 m. priemonių planą. Jis numato, kaip tobulinti žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, didinti perkančiųjų organizacijų bei subjektų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją, užtikrinti tinkamą konsultavimą, skatinti informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą, stiprinti bendradarbiavimą su rinka. Bus tobulinamos informacinės sistemos, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, užtikrinama, kad tinkamai būtų renkama ir sisteminama informacija apie žaliuosius pirkimus, stebima jų vykdymo pažanga.
Aplinkos ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
