Vilniaus stogų pavertimas žaliosiomis oazėmis, lietaus vandens surinkimas laistymui ar bendras fondas ekstremalių situacijų padariniams šalinti – šios ir daugybė kitų idėjų buvo pateikta spalio 17 dieną vykusioje diskusijoje dėl Vilniaus žaliojo miesto vizijos ir planų.

Projektą kuruojanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupė ir VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ pakvietė prie Žaliojo miesto veiksmų plano savo idėjomis bei įžvalgomis prisidėti verslą, nevyriausybines organizacijas, asociacijas, mokslo institucijas ir kitas suinteresuotas grupes.

Įvadinis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko inicijuoto žaliųjų miestų projekto konsultacijų ciklo renginys, kuriame buvo pristatyta Vilniaus miesto būklės vertinimo ataskaita, Žaliojo miesto vizija ir pagrindiniai veiksmai bei aptartas būtinas bendradarbiavimas, siekiant sklandaus šių tikslų įgyvendinimo, buvo surengtas rugsėjo pabaigoje.

Kasmetinės Europos klimato savaitės, šiemet minimos spalio 21-27 dienomis, išvakarėse prie plano buvo pakviesti prisijungti įvairių mokslo bei ekspertinių įstaigų, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių atstovai. Diskusiją pristatęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis pabrėžė ypatingą klimato neutralumo temos svarbą.

„Klimato neutralumas yra tiesiogiai susijęs su miesto ateitimi ir gyvenimo jame kokybe. Nors tikslas pasiekti klimato neutralumą iki 2030 m. yra tikrai ambicingas, pradedame ne nuo nulio: Vilnius jau dabar imasi klimatui palankių sprendimų svarbiausiuose sektoriuose – transporte ir energetikoje“, – sakė I. Karužis.

Netaršus Vilniaus viešasis transportas

Analizuojant pagal sektorius, daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) Vilniuje generuoja transportas (38 proc.), elektros vartojimas (25 proc.), centrinis šildymas (17 proc.), bei namų ūkiai ir paslaugos (11 proc.). Likę devyni procentai tenka pramonei, jos procesams bei vėsinimui ir atliekų tvarkymui.

ŠESD kiekio mažinimas yra vienas pagrindinių Žaliojo miesto plano tikslų. Šiuo metu Vilniuje, skaičiuojant vienam gyventojui, kasmet į orą išmetama 4,5 tonos anglies dioksido (CO2). Žaliojo miesto plane įtvirtintas siekis, kad iki 2030 m. šis kiekis sumažėtų iki 0,9 tonos vienam gyventojui.

„Pirmiausiai siekiame, kad iki 2030-ųjų visas viešasis Vilniaus miesto transportas būtų netaršus. Planuojame, kad tuo metu sostinė turės daugiau nei pusę tūkstančio alternatyviais degalais varomų viešojo transporto priemonių: 367 elektrinius autobusus ir 164 naujų troleibusų. Dar 16 autobusų turėtų būti varomi vandeniliu, o viso viešojo transporto parko eksploatuojamų transporto priemonių vidutinis amžius bus maždaug 6 metai“, – įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ planais pasidalijo savivaldybės atstovas, išreiškęs viltį, kad geru savivaldybių įmonių pavyzdžiu paseks ir gyventojai, privatus verslas bei kitos organizacijos.

Žalioji energetika

Siekiant mažinti automobilių ir kitų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais kiekį sostinėje, Vilnius kasmet plečia pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, sudaro sąlygas ir spartina elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą. Čia pavyzdį taip pat rodo savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“: pagal jos planus, 2030 m. VVT sostinėje turės apie pustrečio šimto elektrinių autobusų įkrovimo stotelių. Negana to, miestas taip pat užtikrins, kad energija transportui bus gaunama tik iš atsinaujinančių šaltinių.

Valstybinis sektorius priekyje žengia ir žaliosios energetikos srityje. 2030 metais Lietuvos sostinė ketina centralizuotai tiekiamą šilumą gaminti visiškai nenaudojant iškastinio kuro. Jau dabar savivaldybei priklausančios įmonės stengiasi įdiegti nutolusias arba įsigyti nuosavas saulės elektrines, o miesto gatvių apšvietimas iki 2030-ųjų turėtų tapti išmanus ir energetiškai efektyvus.

„Jau dabar pastebime tiek įvairių verslų, tiek gyventojų iniciatyvas, prisidedančias prie klimatui neutralaus miesto vizijos. Žmonės ir verslai vis sąmoningiau rūšiuoja atliekas, jungiasi į žaliąsias bangas, daugiau keliauja netaršiais būdais ir t. t. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių supranta, jog žaliojo miesto plane užsibrėžta kryptis yra aktuali visiems ir tik dirbdami kartu galėsime pasiekti keliamus tikslus“, – akcentavo I. Karužis.

Idėjų gausa ir įsitraukimas

Diskusijos metu buvo diskutuojama, pasiskirsčius į temas pagal šešis sektorius: transporto, pastatų, energijos, žemės naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, atliekų ir vandens. Kiekvienoje grupėje dalyvavo po vieną žaliojo plano rengimo grupei priklausantį ekspertą, kuris kartu su atitinkamo sektoriaus atstovais ir specialistais iš mokslo įstaigų bei visuomeninių organizacijų kalbėjo apie tai, ko plane trūksta, ką galima tobulinti ir siūlė naujas idėjas.

Inovatyvių minčių ir pačių įvairiausių idėjų buvo gausybė – nuo stogų pavertimo žaliosiomis oazėmis, bendro fondo ekstremalių situacijų padariniams šalinti ar lietaus vandens surinkimo, siekiant jį vėliau naudoti laistymui iki specialių sprendimų, neutralizuojant asfaltuotų miesto dangų įtaką oro temperatūrai, būtinybę vienyti atskiras bendruomenes ir profesijų atstovus, kad atskirų grupių tikslai nesikirstų su tuo, kas geriausia visam miestui ir dar daugybės pasiūlymų socialinio teisingumo, įmonių tvarumo, moterų įtraukties ir lygybės klausimais.

Visos idėjos buvo surinktos ir artimiausiais mėnesiais bus integruojamos į žaliojo miesto veiksmų planą. Už šio plano rengimą atsakingai tarptautinei įmonei ARUP diskusijoje atstovavęs urbanistas Martynas Marozas pasidžiaugė tiek dalyvių aktyvumu, tiek bendradarbiavimo tarp įvairių suinteresuotų šalių kiekybės ir kokybės didėjimu.

„Neabejoju, kad šio plano sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo to, kiek daug žmonių ir kaip aktyviai į jį įsitrauks asmeniškai. Kiek matysime save kaip vieną bendruomenę, vieną organizmą, dirbantį vardan bendro tikslo. Galų gale, juk visi esame vilniečiai, o sostinė yra ir bus visų mūsų namai. Tad ir tikslas, kad čia gyventi būtų gera visiems, turėtų būti bendras“, – kalbėjo M. Marozas.

Urbanistas pabrėžė, jog žaliojo miesto planas yra naujas ir nepažintas procesas visiems jo dalyviams, o intensyvios diskusijos su suinteresuotomis šalimis klimato neutralumo temomis tik prasideda.

Po šio diskusijų etapo Vilniaus žaliojo miesto planas bus tobulinamas, o atnaujintas ir papildytas jo variantas bus pristatytas kitų metų pradžioje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko inicijuota Žaliųjų miestų programa startavo 2016 m. lapkričio mėnesį. Nuo tada į tvarią infrastruktūrą Europoje jau investuota daugiau nei 2,3 mlrd. eurų, į orą išmesta beveik 4,5 mln. tonų mažiau CO2 dujų, o teigiamą programos poveikį tiesiogiai pajuto daugiau nei 76 milijonai Europos gyventojų.

Pranešimas spaudai

Kęstučio Pletkaus nuotrauka