Savaime greitėjantys ar lėtėjantys automobiliai nebestebina: kurie iš jų turi daugiau privalumų?

spalio 19 03:29 2022 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Pastovaus greičio palaikymo sistema, adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, turinti „Stop & Go“ funkciją. Maždaug taip galima pavadinti liaudiškai populiariai vadinamos kruizo kontrolės (nuo angl. cruise control) sistemų evoliuciją moderniuose automobiliuose.

Šias sistemas diegiantys gamintojai ne tik siekia suteikti savo kūriniams papildomos vertės, bet ir tikisi užtikrinti didesnį važiavimo komfortą bei saugumą. Specialistai sutinka, kad būtent ši dedamoji ir yra pagrindinė pastovaus greičio palaikymo sistemų paskirtis, o ją tobulinant vis daugiau kontrolės atiduodama patiems automobiliams.

Perima dalį vairuotojo darbo

Pirmosios pastovaus greičio palaikymo sistemos pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš daugiau nei 70 metų. Tačiau jos išpopuliarėjo ir buvo ištobulintos tik pastaraisiais dešimtmečiais.

Pastovaus greičio palaikymo sistema leidžia automobiliui važiuoti vairuotojo pasirinktu greičiu nebeminant nei greičio, nei stabdžių ar sankabos paminų. Ilgose kelionėse vairuotojai gali pailsinti kojas, nes jų nereikia laikyti vienoje padėtyje. Dažniausiai ant vairo arba ant jo kolonėlės būna sumontuoti patogiai pasiekiami valdikliai, o sistema gali būti išjungiama vos paspaudus stabdžių pedalą.

Dabar pastovaus greičio palaikymo sistemos nuosekliai populiarėja visų gamintojų modeliuose. Jų galima rasti tiek automobiliuose su mechaninėmis pavarų dėžėmis, tiek ir su automatine transmisija.

Pirmosios sistemos tesugebėjo palaikyti įjungimo metu esamą greitį, o naujausios jau gali perimti nemenką dalį vairuotojo darbo. Jos aptinkamos ne tik prabangiuose modeliuose.

Štai vasaros pradžioje pasauliui pristatytame naujame „Citroën C4X“ ar elektra varomame jo dvynyje ë-C4X įdiegta adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema ne tik prisitaiko prie eismo srauto ir išlaiko paties vairuotojo pasirinktą atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, bet ir turi „Stop & Go“ funkciją. Ši technologija gali pati visiškai sustabdyti automobilį, išjungti jo variklį, pavyzdžiui, įstrigus eismo spūstyje, vėl jį užvesti ir padidinti greitį. Visa tai atliekama vairuotojui nepalietus nė vieno pedalo.

Kiek mažiau pažangios sistemos gali keisti automobilio greitį gamintojo nustatytais intervalais, paprastai – važiuojant ne mažesniu nei 30 km/val. greičiu.

Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako itin dažnai naudojantis pastovaus greičio sistemą ir kartais ją aktyvuojantis net jeigu tereikia nuvažiuoti keletą kilometrų vienu iš Vilniaus aplinkkelių.

„Man tai viena svarbiausių automobilio funkcijų, nes ji smarkiai palengvina kasdienes ar ilgesnes keliones. O išvažiavus į ilgesnę kelionę adaptyvioji greičio palaikymo sistema leidžia vairuotojui labiau atsipalaiduoti ir įveikti ilgesnius atstumus, nes ne taip greitai nuvargstama“, – pažymi žurnalistas.

Šuolis pirmyn

Didelis žingsnis į priekį plėtojant pastovaus greičio palaikymo sistemas buvo žengtas tuomet, kai automobilių pramonė ėmė plačiai naudoti lazerius, radarus bei įvairius jutiklius. Taip atsirado adaptyviosios pastovaus greičio palaikymo sistemos, kurios, įvertinusios minėtų įrenginių surinktą informaciją, gali nustatyti kitų eismo dalyvių buvimo vietą ir prie jų pritaikyti automobilio greitį – pavyzdžiui, stabdyti artėjant prie priekyje esančios transporto priemonės. Vystant šią technologiją, vairuotojams atsirado galimybė savarankiškai nustatyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančių automobilių.

Dar tobulesnės sistemos, tokios kaip minėtame „Citroën C4X“, gali savarankiškai visiškai sustabdyti automobilį, jeigu priekyje važiuojanti transporto priemonė taip pat sustoja. Šią funkciją užtikrina adaptyviosios pastovaus greičio palaikymo sistemos susiejimas su autonomine avarinio stabdymo sistema, kuri aktyvuoja stabdžius, jeigu jutikliais nustato susidūrimo tikimybę. Pavyzdžiui, C4X modelyje ši technologija geba atpažinti ne tik automobilius, bet ir dviratininkus ar pėsčiuosius tiek šviesiu paros metu, tiek naktį.

Prancūzų automobilyje papildomai su šiomis technologijomis įdiegta ir aktyvioji perspėjimo apie išvažiavimą iš savo eismo juostos funkcija – dėl tokio sprendimų paketo automobilis tampa iš dalies autonomiškas: vairuotojui greitkelyje tereikia laikyti rankas ant vairo ir stebėti kelią.

Automobilių žurnalistė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė sako, kad gamintojams pradėjus diegti adaptyviąsias sistemas įvyko kardinalus pokytis. Papildomomis vairuotojo akimis tapusios technologijos itin palengvino jų gyvenimą.

„Jei priekyje kliūtis – automobilį sulėtina, jei priešais važiavęs automobilis pasitraukė – pagreitina. Šios sistemos dabar laikosi nurodyto atstumo, geba įvertinti kelią priekyje, jo vingius ir pagal tai parinkti reikiamą pavarą. Suporavus tokias sistemas su važiavimo eismo juostoje pagalbos asistentu bei automatinio sustojimo ir važiavimo funkcija, galima ir nebevairuoti. Gaila, kol kas tai dar nelegalu –  privalome laikyti rankas ant vairo ir būti susitelkę į eismą“, – paaiškina pašnekovė.

J. Lengvinas atkreipia dėmesį, jog naudojant adaptyviąsias pastovaus greičio palaikymo sistemas nustatomas atstumas iki priešais važiuojančių transporto priemonių skiriasi, priklausomai nuo greičio. Todėl jis matuojamas ne metrais, o sekundėmis.

„Daugelyje naujų modelių jau montuojamos eismo ženklus atpažįstančios sistemos, veikiančios kartu su GPS sistema. Taigi, jos automatiškai sulėtina automobilį prieš staigius posūkius, žiedines sankryžas arba įvažiavus į mažesnio greičio zoną“, – atskleidžia žurnalistas.

Svarbiausia – saugumas

Nors pagrindinė pastovaus greičio palaikymo sistemos užduotis yra palengvinti vairavimą, dažnu atveju ji gali padėti šiek tiek sutaupyti degalų, išlygindama pagreitėjimą bei lėtėjimą ir leisdama be didesnių pastangų išlaikyti ekonomiškai optimalų tempą. Tiesa, taupymo atžvilgiu kalnuotose vietovėse jos veikimo principas gali būti ne toks efektyvus.

Vis dėlto viena svarbiausių šios sistemos paskirčių – saugumas. D. Sergijenko-Ramaškevičienė pažymi, kad šios sistemos į kliūtis priekyje ir tai, kas vyksta aplink automobilį, sureaguoja greičiau nei žmogus.

„Ir tas „greičiau“ gali reikšti išgelbėtas gyvybes. Be to, jei kelionės ilgos, varginančios, ir tenka minti neįdomiais keliais, pačios moderniausios, saugumo įranga papildytos sistemos leidžia vairuotojui kiek atsipūsti: manyčiau, reikia rečiau stoti pramankštinti nutirpusių kojų ar pavargusių raumenų“, – apibendrina žurnalistė.